„Microsoft“ įkūrėjas siūlo dalį darbų palikti tik žmonėms, o DI naudojimą ir robotus apmokestinti
Billas Gatesas perspėja, kad pasaulis dirbtinio intelekto plėtrą vertina pernelyg siaurai – daugiausia kaip technologijų bendrovių, programuotojų ir biurų darbuotojų klausimą. Jo teigimu, tobulėjant robotikai automatizacijos poveikis persikels į statybas, viešbučius, gamybą ir kitas fizinio darbo sritis.
Beveik 5 800 žodžių esėje B. Gatesas teigia, kad net palankiausiomis aplinkybėmis perėjimas į DI ekonomiką gali tapti vienu neramiausių laikotarpių žmonijos istorijoje. Technologija gali padidinti produktyvumą, atpiginti medicinos ir švietimo paslaugas, tačiau jos sukurta nauda nebūtinai automatiškai atiteks darbuotojams.
B. Gatesas siūlo tris pagrindines priemones: kurti nacionalinę ir tarptautinę DI valdymo sistemą, tam tikras profesines funkcijas rezervuoti žmonėms ir keisti mokesčių sistemą, kad darbuotojo pakeitimas algoritmu ar robotu nebūtų finansiškai skatinamas.
DI pirmiausia mažina pradinio ir vidutinio lygio biuro darbo poreikį
Generatyvinis DI jau gali rengti dokumentų santraukas, analizuoti duomenis, rašyti programinį kodą, aptarnauti klientus, tikrinti sutartis ir vertinti paraiškas. Todėl didžiausias pradinis spaudimas tenka darbams, kuriuose didelę dienos dalį sudaro standartizuotos skaitmeninės užduotys.
B. Gateso vertinimu, pirmiausia gali būti paveikti pardavimo, nuotolinio klientų aptarnavimo, programavimo, teisinių dokumentų rengimo ir duomenų analizės darbai. Ypač pažeidžiamos pradinio bei vidutinio lygio pareigybės, nes dalį jų užduočių galima perduoti DI dar prieš technologijai tampant visiškai savarankiškai.
Tai kelia atskirą problemą jauniems darbuotojams. Įprastas profesinis kelias prasideda nuo paprastesnių užduočių, per kurias žmogus įgyja patirties ir pasirengia atsakingesniam darbui. Jeigu įmonės automatizuos būtent pradinio lygio funkcijas, jaunuoliams gali būti sunkiau patekti į profesiją, net jei patyrusių specialistų poreikis kurį laiką išliks.
Tarptautinės darbo organizacijos 2025 metų tyrimas parodė, kad maždaug kas ketvirtas pasaulio darbuotojas dirba profesijoje, kuri tam tikru mastu gali būti paveikta generatyvinio DI. Tačiau organizacija pabrėžė, kad artimiausiu laikotarpiu labiau tikėtinas darbo užduočių pasikeitimas, o ne visų profesijų išnykimas.
Tobulėjant robotams automatizacija pasieks statybas, viešbučius ir kitus fizinius darbus
Kol kas biuro darbą automatizuoti lengviau negu fizinę veiklą. Programinė įranga gali būti greitai įdiegta jau naudojamuose kompiuteriuose, o robotui reikia patikimų rankų, jutiklių, baterijų, saugaus judėjimo ir gebėjimo prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos.
Tačiau B. Gatesas mano, kad robotų gebėjimai ir kaina sparčiai keisis. Jo prognoze, iki 2030 metų pabaigos išmanieji robotai jau gali pradėti konkuruoti su žmonėmis dėl dalies užduočių statybose ir viešbučių sektoriuje. Tai nereiškia, kad robotas netrukus savarankiškai pastatys visą namą ar valdys viešbutį, tačiau jis galės perimti konkrečius pasikartojančius darbus.
Didžiausią spaudimą sukurs konkurencija tarp pačių įmonių. Jeigu viena bendrovė robotais sumažins sąnaudas ir pasiūlys mažesnę kainą, konkurentės bus verčiamos elgtis panašiai. Automatizacija tuomet plis ne vien todėl, kad technologija yra tobulesnė, bet ir todėl, kad jos atsisakiusi įmonė rizikuos prarasti rinką.
Vis dėlto fizinio darbo automatizavimo tempas skirsis pagal sektorius ir valstybes. Senstančiose visuomenėse, kuriose trūksta darbuotojų, robotai gali papildyti darbo jėgą, o ne ją išstumti. Statybose, slaugoje ar logistikos sektoriuje automatizacija taip pat gali perimti pavojingas ir fiziškai sunkias užduotis.
„Žmonėms rezervuoti“ darbai būtų politinis sprendimas, o ne technologijų ribotumo pasekmė
B. Gatesas siūlo svarstyti vadinamąją „Human Reserved“ sritį – darbus arba atskiras jų funkcijas, kurias visuomenė sąmoningai paliktų žmonėms. Tai būtų daroma net tada, kai algoritmas ar robotas techniškai sugebėtų tą pačią užduotį atlikti pigiau.
Kaip pavyzdį B. Gatesas pateikia sunkios ir nepagydomos ligos diagnozės pranešimą pacientui. Robotas galėtų perskaityti tyrimų rezultatus ir pateikti mediciniškai tikslų atsakymą, tačiau jautriausiame pokalbyje žmogui reikia atsakomybę prisiimančio gydytojo, gebančio suprasti paciento baimę ir aplinkybes.
Šiam B. Gateso požiūriui įtakos turėjo jo tėvo Williamo Henry Gateso vyresniojo priežiūra sergant Alzheimerio liga. Slaugytojai gebėjo suprasti poreikius, kurių ligonis jau negalėdavo aiškiai išreikšti. B. Gateso manymu, tokio ryšio nereikėtų pakeisti robotu vien dėl to, kad tai taptų techniškai įmanoma.
Švietime, psichologinėje pagalboje ir medicinoje galėtų susiformuoti mišrus modelis. DI analizuotų informaciją, rengtų individualias rekomendacijas ir mažintų administracinį krūvį, tačiau galutinė atsakomybė bei jautrus bendravimas liktų žmogui.
Profesijų apsauga sukeltų sudėtingų teisinių ir ekonominių klausimų
Pati „žmonėms rezervuotų“ darbų idėja dar nėra konkretus teisės aktų projektas. Neaišku, kas turėtų sudaryti saugomų funkcijų sąrašą, kiek laiko ribojimai galiotų ir kaip būtų atskiriamas žmogui padedantis DI nuo jį visiškai pakeičiančios sistemos.
Kiltų ir tarptautinės konkurencijos problema. Jeigu viena valstybė įpareigotų įmones tam tikrą darbą patikėti žmogui, o kita leistų jį visiškai automatizuoti, jų produkcijos savikaina skirtųsi. Griežtesnes taisykles taikančios bendrovės galėtų pralaimėti konkurenciją arba perkelti veiklą į kitą šalį.
Skirtingų valstybių poreikiai taip pat nėra vienodi. Darbo jėgos trūkumą patirianti Japonija gali aktyviai diegti slaugos robotus, o didelį nedarbą turinti šalis gali siekti tas pačias pareigas išsaugoti žmonėms. Todėl bendro pasaulinio profesijų sąrašo tikėtis būtų sunku.
Realesnis kelias galėtų būti konkrečių sprendimų rezervavimas žmogui. Pavyzdžiui, sistema atliktų analizę, tačiau gydytojas patvirtintų diagnozę, teisėjas priimtų nuosprendį, o socialinis darbuotojas spręstų dėl pagalbos skyrimo. Tokiu būdu būtų saugoma žmogaus atsakomybė, o ne dirbtinai palaikomas visas senasis darbo procesas.
B. Gatesas siūlo apmokestinti DI žetonus ir robotus, kad žmogaus pakeitimas nebūtų skatinamas mokesčiais
Dabartinėse mokesčių sistemose žmogaus samdymas ir roboto įsigijimas vertinami nevienodai. Už darbuotoją mokamas gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir kiti su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai. Įsigyta įranga gali būti pripažįstama įmonės sąnaudomis ir mažinti apmokestinamąjį pelną.
Todėl B. Gatesas siūlo apmokestinti robotus ir DI žetonus – informacijos vienetus, į kuriuos modeliai padalija apdorojamą tekstą bei kitus duomenis. Gautos lėšos būtų naudojamos darbuotojams perkvalifikuoti, pajamų praradimui kompensuoti ir socialinės apsaugos sistemai stiprinti.
Toks mokestis taip pat šiek tiek sulėtintų žmogų pakeičiančios automatizacijos diegimą. B. Gatesas pripažįsta, kad priemonė sumažintų ekonominį efektyvumą, tačiau teigia, jog visuomenė gali priimti nedidelę produktyvumo kainą, jeigu taip būtų išsaugota daugiau darbo vietų.
Mokestis turėtų būti tikslinis. Vienodai apmokestinus visą DI naudojimą pabrangtų medicininiai tyrimai, mokymo priemonės, vertimas ir kitos žmogaus darbą papildančios paslaugos. Be to, tarptautinės įmonės gali perkelti skaičiavimus į mažesnius mokesčius taikančias valstybes, todėl vienos šalies DI žetonų mokestį būtų lengva apeiti.
Robotų mokestis nėra vienintelis būdas paskirstyti automatizacijos sukuriamą naudą
Dalis ekonomistų siūlo apmokestinti ne patį robotą ar kiekvieną DI užklausą, bet automatizacijos sukurtą pelną ir kapitalo grąžą. Tokiu atveju nereikėtų teisiškai nustatyti, kuo robotas skiriasi nuo įprastos gamybos įrangos ir kada programinė įranga jau laikytina žmogų pakeičiančiu DI.
Galimos ir kitos priemonės: mažesnis darbo jėgos apmokestinimas, didesni kapitalo prieaugio bei pelno mokesčiai, automatizacijos dividendų fondai, darbuotojų dalyvavimas įmonių kapitale ir ilgesnė parama persikvalifikuojant. Kiekvienas modelis skirtingai veikia investicijas, užimtumą ir valstybių konkurencingumą.
Pasaulio ekonomikos forumas prognozavo, kad iki 2030 metų technologiniai, demografiniai, ekonominiai ir geopolitiniai pokyčiai gali išstumti apie 92 mln. dabartinių darbo vietų, bet kartu sukurti apie 170 mln. naujų. Šie skaičiai nėra vien DI poveikio prognozė, be to, jie remiasi darbdavių lūkesčiais. Jie rodo, kad bendras užimtumas gali augti, nors konkretūs žmonės, profesijos ir regionai patirs skaudų pereinamąjį laikotarpį.
Esminis klausimas todėl nėra vien tai, kiek darbo vietų liks visoje ekonomikoje. Svarbu, ar atleistam administracijos, klientų aptarnavimo arba statybų darbuotojui naujas darbas bus pasiekiamas tame pačiame mieste, ar jam pakaks laiko ir pinigų įgyti reikiamus įgūdžius ir ar naujos pareigos užtikrins panašias pajamas.
Lietuvai svarbu ruoštis ne masiniam nedarbui, o nevienodam profesijų ir pajamų persiskirstymui
Lietuvoje automatizaciją skatins ne vien noras mažinti sąnaudas, bet ir darbuotojų trūkumas, gyventojų senėjimas bei emigracijos pasekmės. Robotai gali padėti gamyboje, logistikoje, statybose ir sveikatos priežiūroje ten, kur laisvų darbuotojų jau dabar nepakanka.
Kartu didžiausią riziką patirs standartizuotas biuro darbas ir jauni žmonės, mėginantys patekti į profesijas per pradines pareigas. Todėl profesinis rengimas turėtų mokyti dirbti kartu su DI ir suteikti gilesnių specialybės žinių, kurių neužtenka pakeisti vien programinės įrangos naudojimo kursu.
B. Gateso pasiūlymai dar nėra parengtas ekonominis planas. Tačiau jo pagrindinis perspėjimas pagrįstas: jeigu darbo rinka, mokesčiai ir socialinė apsauga bus pradėti keisti tik masiškai sumažėjus darbo vietų, prisitaikymui reikalingas laikas jau bus prarastas.
Šaltiniai
Yahoo Finance / Business Insider. (2026). 3 key takeaways from Bill Gates’ stark warning about AI and jobs. https://finance.yahoo.com/technology/ai/articles/3-key-takeaways-bill-gates-090540503.html
Gates Notes. (2026). The turbulent AI era is here. The choices we make now are critical. https://www.gatesnotes.com/a-turbulent-ai-era-and-critical-choices-to-make
Reuters. (2026). Bill Gates, alarmed by AI, has policy ideas he wants to discuss with China’s Xi. https://www.reuters.com/world/china/bill-gates-alarmed-by-ai-has-policy-ideas-wants-discuss-with-chinas-xi-2026-08-26/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai apžvelgia Billo Gateso nuomones apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai, kas yra aktualu ir svarbu daugeliui skaitytojų.
Straipsnis pateikia Billo Gateso nuomonę apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai, remiasi jo siūlomomis priemonėmis ir pateikia tyrimų duomenis, todėl atitinka etikos standartus, tikslumą ir vengimą dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes dirbtinio intelekto plėtra ir jos poveikis darbo rinkai yra svarbi tema, ypač Lietuvoje, kur technologijų pažanga gali turėti didelį poveikį ekonomikai ir užimtumui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai ir siūlo konstruktyvius sprendimus, kaip suvaldyti šiuos pokyčius, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis kelia nerimą dėl dirbtinio intelekto poveikio darbo rinkai, tačiau trūksta subalansuoto požiūrio ir optimizmo, kas gali sukelti nepagrįstą baimę tarp skaitytojų.
