Nulaužti naujienų portalai, netikra Čekijos radijo svetainė ir DI sukurtas ambasadorius panaudoti nesutarimui tarp dviejų NATO valstybių kurstyti
Lenkijos ir Čekijos informacinėje erdvėje plinta koordinuota dezinformacijos kampanija, kuria mėginama sudaryti įspūdį, kad Varšuva rengiasi perimti dalį Čekijos teritorijos. Melagingam pasakojimui suteikti patikimumo pasitelkti nulaužti žiniasklaidos portalai, suklastoti diplomatiniai dokumentai, netikros socialinių tinklų paskyros ir dirbtiniu intelektu sukurtas Čekijos ambasadoriaus vaizdo įrašas.
Kampanija remiasi tikru, tačiau daug metų diplomatinėmis priemonėmis sprendžiamu klausimu. Pagal 1958 metų Lenkijos ir tuometės Čekoslovakijos susitarimą tiesinant bendrą sieną Lenkija perdavė kaimynei daugiau žemės, negu gavo mainais. Taip susidarė 368,44 ha skirtumas, Lenkijoje vadinamas teritorine skola.
Dezinformacijos autoriai šį istorinį klausimą pavertė tariamu teritoriniu konfliktu. Jie paskelbė, kad Lenkija reikalauja ne 368,44, o daugiau kaip 600 ha Čekijos žemės ir esą ruošiasi vienašališkai pakeisti sieną. Jokių įrodymų, kad Varšuva planuotų užimti ar aneksuoti Čekijos teritoriją, nėra.
Įsilaužėliai melagingą straipsnį įkėlė į tikro Lenkijos radijo svetainę
Rugpjūčio 16 dieną įsilaužėliai pateko į Bydgoščiuje veikiančios regioninės radijo stoties „Radio PiK“ interneto svetainės turinio valdymo sistemą. Jie pakeitė anksčiau paskelbtą tikrą straipsnį melaginga publikacija apie tariamą Lenkijos planą užimti dalį Čekijos teritorijos.
Straipsnio antraštėje buvo teigiama, kad Čekijos žiniasklaida sužinojo apie Varšuvos teritorinius planus, o Čekijos užsienio reikalų ministerija neva gavo tai patvirtinantį dokumentą. Kadangi tekstas pasirodė tikroje veikiančios radijo stoties svetainėje, skaitytojams buvo sunkiau iš karto atpažinti klastotę.
„Radio PiK“ publikaciją pašalino ir paskelbė neturinti nieko bendra su jos turiniu. Radijo vadovas Cezary Wojtczakas informavo, kad įsilaužėliai galėjo pasinaudoti vieno darbuotojo pavogtu slaptažodžiu. Incidentą pradėjo tirti Lenkijos centrinis kovos su elektroniniais nusikaltimais biuras.
Tokia pati istorija paskelbta kitame portale ir suklastotoje Čekijos radijo svetainėje
Beveik toks pats tekstas pasirodė ir Lenkijos vietos naujienų portale „tcz.pl“. Viešai nėra patvirtinta, ar ir į šį portalą buvo įsilaužta tokiu pačiu būdu, tačiau vienodas pasakojimas ir panašus publikavimo laikas rodo, kad tai galėjo būti tos pačios kampanijos dalis.
Dar viena melagingos istorijos versija paskelbta svetainėje, sukurtoje taip, kad ji primintų tikrą Čekijos radijo naujienų portalą „iROZHLAS.cz“. Suklastotos svetainės adrese pirmoji raidė „i“ buvo pakeista mažąja „l“. Daugelyje interneto naršyklių šios raidės atrodo beveik vienodai, todėl pakeitimą lengva pražiūrėti.
Tokios svetainės vadinamos panašaus adreso klastotėmis. Nusikaltėliai nukopijuoja tikro portalo dizainą, spalvas ir logotipus, tačiau svetainę patalpina adresu, kuriame pakeista viena raidė ar simbolis. Žmogui, atėjusiam per socialiniame tinkle paskelbtą nuorodą, susidaro įspūdis, kad informaciją patvirtino gerai žinoma žiniasklaidos priemonė.
Netikras ambasadorius skelbė suklastotą dokumentą ir DI sukurtą vaizdo įrašą
Socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta paskyra, apsimetanti Čekijos ambasadoriumi Lenkijoje Břetislavu Dančáku. Joje paskelbta tariamo Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumento nuotrauka, kurioje Varšuva neva reikalauja perduoti Čekijos teritoriją.
Dokumente aptikta kalbos ir formuluočių klaidų. Vienoje jo dalyje buvo sumaišytos čekų ir lenkų kalbos, o teksto struktūra neatitiko įprastų Lenkijos ministerijos dokumentų. Informacinę operaciją analizavę specialistai mano, kad klastotė galėjo būti sukurta naudojant generatyvinį dirbtinį intelektą.
Toje pačioje paskyroje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame tariamas ambasadorius smerkė Lenkijos teritorines pretenzijas. Vaizdas ir balsas taip pat buvo sugeneruoti arba pakeisti dirbtiniu intelektu. Papildomą patikimumo įspūdį kūrė paskyra, apsimetusi Lenkijos užsienio reikalų viceministru Arturu Harazimu ir komentavusi išgalvotą konfliktą.
Fiktyvios paskyros pradėjo kviesti čekus į protestą Tršinece
Kampanija neapsiribojo straipsniais ir suklastotais dokumentais. Čekijos socialiniuose tinkluose pradėta reklamuoti demonstracija Tršineco mieste, esančiame netoli Lenkijos sienos. Jos rengėjai skelbė šūkius, kad Tešino Silezija priklauso Čekijai ir turi būti ginama nuo tariamos polonizacijos.
Protesto organizatoriumi nurodytas „Adam Sikora“. Jo paskyros nuotrauka, specialistų vertinimu, buvo sukurta dirbtiniu intelektu, o pats asmuo greičiausiai neegzistuoja. Siekiant sukurti tikro pasienio gyventojo įspūdį, paskyroje netgi paskelbtas tariamas namo Ropicės kaime pardavimo skelbimas. Vietos žurnalistai tokio pastato neatpažino, o socialinis tinklas jo nuotraukas pažymėjo kaip galimai sugeneruotas DI.
Tršineco savivaldybė pranešė negavusi privalomo pranešimo apie organizuojamą susirinkimą. Vaizdo įraše, kviečiančiame į protestą, taip pat panaudotas Čekijos profesinės sąjungos KOVO ženklas. Organizacija pareiškė neturinti nieko bendra su renginiu ir nedavusi leidimo naudoti jos simboliką.
Kampanija pasinaudojo tikra 368,44 ha teritorine skola
Lenkijos ir Čekijos pasienio klausimas atsirado po 1958 metų sutarties, kuria buvo tiesinama tuometės Lenkijos ir Čekoslovakijos siena. Lenkija perdavė Čekoslovakijai apie 1 205,9 ha, o mainais gavo maždaug 837,46 ha. Skirtumas Lenkijos nenaudai sudarė 368,44 ha.
1992 metais abiejų valstybių užsienio reikalų ministrai sutarė šį klausimą išspręsti, tačiau derybos užsitęsė. Čekija buvo pasiūliusi finansinę kompensaciją, bet Varšuva jos nepriėmė. Vėliau buvo sudaryti galimų perduoti sklypų sąrašai, tačiau galutinis susitarimas iki šiol nepasiektas.
Tai yra tarpvalstybinių derybų klausimas, o ne teritorinis konfliktas. Dezinformacijos kampanijoje tikras istorinis faktas buvo sumaišytas su išgalvotais skaičiais, suklastotais dokumentais ir tariamais grasinimais. Būtent tikro elemento įtraukimas padaro melagingą pasakojimą įtikinamesnį.
Pasirinkta jautri Tešino Silezijos istorija
Tešino Silezija yra istorinis Lenkijos ir Čekijos pasienio regionas, kuriame gyvena lenkų ir čekų bendruomenės. XX amžiuje dėl šios teritorijos vyko politinių ir karinių konfliktų, o dabartinė siena galutinai įtvirtinta tik po Antrojo pasaulinio karo.
Ši istorija suteikia dezinformacijos autoriams daug emocinės medžiagos. Vienai auditorijai galima rodyti tariamas Lenkijos pretenzijas, kitai – tariamą Čekijos priešiškumą lenkų mažumai. Tuomet netikros paskyros komentaruose pradeda ginčytis tarpusavyje ir sukuria masinio visuomenės konflikto įspūdį.
Lenkijos institucijos perspėjo nepasiduoti provokacijai ir neperkelti internetinės operacijos į realius kaimyninių valstybių santykius. Kampanijos tikslas gali būti pasiektas net tada, kai dauguma žmonių nepatiki tariamo teritorijos užgrobimo istorija. Pakanka padidinti abipusį įtarumą ir priversti visuomenę svarstyti, ar kaimyne dar galima pasitikėti.
Kol kas nenustatyta, kas organizavo informacinę operaciją
Kampanija turi koordinuotos įtakos operacijos požymių. Vienu metu panaudoti tikri nulaužti portalai, specialiai sukurta panašaus adreso svetainė, netikros diplomatų paskyros, DI sugeneruoti dokumentai ir vaizdo medžiaga bei apmokėta socialinių tinklų reklama.
Vis dėlto viešai paskelbti duomenys kol kas neleidžia patikimai nustatyti operacijos užsakovo. Lenkijos pareigūnai yra ne kartą perspėję, kad trečiosios šalys ir su jomis susiję veikėjai mėgina kurstyti nesutarimus tarp NATO bei Europos Sąjungos valstybių. Tačiau įtarimas, net ir pagrįstas ankstesnių operacijų panašumu, dar nėra konkretaus incidento įrodymas.
Didžiausias šios kampanijos pavojus yra jos gebėjimas sujungti kibernetinį įsilaužimą su psichologiniu poveikiu. Pavogtas redakcijos slaptažodis savaime nesukuria tarptautinės krizės, tačiau juo paskelbtas melas, sustiprintas netikrais diplomatais ir tariamu visuomenės protestu, gali pasiekti tūkstančius žmonių dar prieš pasirodant paneigimui.
Šaltiniai
TVP World. (2026). “Let’s not fight”: Poland warns against division as disinformation exploits Czech border dispute. https://tvpworld.com/95036191/-warsaw-warns-against-division-amid-czech-border-disinformation
CyberDefence24. (2026). Włamanie do radia i fałszywe strony. Fake newsy o polskim zajęciu czeskich ziem. https://cyberdefence24.pl/cyberbezpieczenstwo/dezinformacja/wlamanie-do-radia-i-falszywe-strony-fake-newsy-o-polskim-zajeciu-czeskich-ziem
Radio Prague International. (2022). Poland hopes Czech government will return 368 hectares of land. https://english.radio.cz/poland-hopes-czech-government-will-return-368-hectares-land-8760918
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai aprašo dezinformacijos kampaniją, kuri gali būti aktuali skaitytojams, besidomintiems geopolitinėmis įtampomis ir informacinių technologijų poveikiu. Jame pateikiama svarbi informacija apie melagingų naujienų plitimą, todėl jis vertas dėmesio.
Straipsnis atskleidžia dezinformacijos kampaniją, remiasi tikrais faktais ir pateikia aiškią informaciją apie įvykius, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja dezinformacijos problemas, kurios gali turėti įtakos tarptautiniams santykiams tarp NATO valstybių. Be to, jis informuoja apie konkrečius incidentus, kurie yra svarbūs Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į regioninę saugumo situaciją.
Straipsnis atskleidžia svarbią informaciją apie dezinformacijos kampaniją, kuri gali turėti rimtų pasekmių tarptautiniams santykiams. Jis informuoja visuomenę apie manipuliacijas ir padeda atskirti faktus nuo melagienų.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie dezinformacijos kampaniją, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jis aiškiai nurodo, kad nėra įrodymų apie Lenkijos planus užimti Čekijos teritoriją, todėl yra emociškai subalansuotas.
