Biudžetų pajamos augo daugiau nei 9 proc.
Per septynis šių metų mėnesius į valstybės ir savivaldybių biudžetus įplaukė daugiau kaip milijardu eurų daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Finansų ministerijos duomenimis, sausį–liepą, neįskaičiuojant Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, surinkta 12,75 mlrd. eurų pajamų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, biudžetų pajamos išaugo 1,08 mlrd. eurų, arba 9,2 proc. Vien valstybės biudžetas gavo 10,1 mlrd. eurų – 866,2 mln. eurų, arba 9,4 proc., daugiau nei prieš metus[1].
Iki liepos pabaigos jau buvo surinkta 58,3 proc. šiemet suplanuotų valstybės biudžeto pajamų. Metinis jų planas siekia 17,31 mlrd. eurų.
„Tai rodo šalies ekonomikos atsparumą ir gebėjimą išlaikyti augimą net ir neapibrėžtumo sąlygomis“, – pranešime teigia finansų ministras Taurimas Valys.
Daugiau pajamų atnešė vartojimas ir augę atlyginimai
Didžiausią biudžeto pajamų dalį ir toliau sudaro pridėtinės vertės mokestis. Per sausį–liepą iš PVM gauta 4,57 mlrd. eurų – 11,8 proc. daugiau nei prieš metus. Finansų ministerija tokį augimą daugiausia sieja su stiprėjusiu vidaus vartojimu.
Ryškiai didėjo ir gyventojų pajamų mokesčio įplaukos. Į valstybės biudžetą iš GPM surinkta 2,14 mlrd. eurų – 12,9 proc. daugiau nei pernai. Valstybės ir savivaldybių biudžetai kartu iš šio mokesčio gavo 4,25 mlrd. eurų, arba 10,3 proc. daugiau.
Ministerijos vertinimu, tam įtakos turėjo didesnis darbo užmokesčio fondas ir išaugusios gyventojų mokestinės prievolės pagal 2025 metų pajamų deklaracijas.
Augo akcizų ir pelno mokesčio įplaukos
Daugiau pajamų šiemet surinkta ir iš akcizų. Per septynis mėnesius jų įplaukos siekė 1,29 mlrd. eurų – 9,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Labiausiai augimą skatino energinių produktų akcizai, o papildomų pajamų suteikė ir šiemet pradėtas taikyti akcizas nealkoholiniams saldintiems gėrimams.
Pelno mokesčio pajamos siekė 1,12 mlrd. eurų ir per metus padidėjo 5,9 proc. Tam įtakos turėjo didesnės avansinės įmokos, susijusios su nuo 16 iki 17 proc. padidintu pelno mokesčio tarifu.
Vis dėlto birželį, kai baigėsi 2025 metų metinio pelno mokesčio mokėjimo terminas, surinkta suma beveik nesiskyrė nuo praėjusių metų. Spartesnį augimą ribojo lėčiau didėjęs įmonių apmokestinamasis pelnas bei tai, kad nemaža dalis mokestinių prievolių jau buvo sumokėta avansu.
Rezultatams įtakos turi ir mokesčių pertvarka
Šių metų pradžioje Lietuvoje taip pat įsigaliojo platesnė mokesčių pertvarka. Gyventojų pajamoms pradėti taikyti trys progresiniai tarifai – 20, 25 ir 32 proc., pakeistas nekilnojamojo turto apmokestinimas ir padidintas pelno mokesčio tarifas.
Be to, atsirado nauji saldintų gėrimų ir draudimo mokesčiai. Dalį papildomai surenkamų pajamų numatyta skirti Gynybos fondui.
