Vokietijos prokurorai teigia, kad Puloje sulaikytas naras pats dalyvavo nuleidžiant sprogmenis prie „Nord Stream“ vamzdynų
Kroatijos mieste Puloje rugpjūčio 19 dieną sulaikytas Ukrainos pilietis, kurį Vokietijos federalinė prokuratūra įtaria tiesiogiai dalyvavus 2022 metų rugsėjį susprogdinant Baltijos jūros dugnu nutiestus „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius. Vyras sulaikytas pagal Europos arešto orderį.
Vokietijos prokuratūra jį oficialiai įvardija kaip Vladimirą Z., ukrainietiška vardo forma – Volodymyras. Ankstesnėje byloje Lenkijoje jo tapatybė buvo paviešinta kaip Volodymyras Zhuravlovas. Vokietijos tyrėjai nurodo, kad jis yra kvalifikuotas naras ir priklausė grupei, kuri 2022 metų rugsėjį veikė netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos.
Prokurorų versija yra labai konkreti: V. Zhuravlovas ne tik galėjo priklausyti operaciją vykdžiusiai grupei, bet ir pats dalyvavo nardymuose, kurių metu prie dujotiekių buvo tvirtinami sprogstamieji užtaisai.
Įtarimai dar nėra teismo patvirtinti, o V. Zhuravlovo kaltė nenustatyta. Po sulaikymo Kroatijoje pirmiausia turi būti išspręstas jo perdavimo Vokietijai klausimas.
Įtariama grupė išplaukė iš Rostoko išsinuomota jachta ir prie Bornholmo pasiekė sprogdinimų vietą
Vokietijos tyrėjų teigimu, operaciją vykdžiusi grupė naudojosi Vokietijoje išsinuomota burine jachta. Ji išplaukė iš Rostoko uosto ir Baltijos jūra pasiekė teritoriją prie Bornholmo, kur dugnu eina „Nord Stream“ vamzdynai.
Jachtą esą išsinuomojo tarpininkai, pateikę suklastotus tapatybės dokumentus. Tokia schema tyrėjams svarbi todėl, kad leidžia atkurti ne tik tariamų narų veiksmus, bet ir visą logistinę grandinę – transportą, jachtos nuomą, dokumentus, įrangą ir žmones, kurie galėjo padėti parengti operaciją.
Sprogimai įvyko 2022 metų rugsėjo 26 dieną. Buvo smarkiai pažeistos trys iš keturių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ povandeninių vamzdyno linijų. Didžiuliai dujų nuotėkiai vėliau buvo matomi net Baltijos jūros paviršiuje.
Vokietijos prokurorai dabar teigia, kad grupės tikslas buvo ilgam sutrikdyti galimybę tiekti rusiškas dujas į Vokietiją ir sumažinti pajamas, kuriomis Rusija galėjo finansuoti karą Ukrainoje. Tai yra prokuratūros pateikiama nusikaltimo motyvo versija, kuri dar turės būti įrodinėjama teisme.
Tas pats vyras jau buvo sulaikytas Lenkijoje, tačiau Varšuvos teismas atsisakė perduoti jį Vokietijai
V. Zhuravlovas Vokietijos teisėsaugai nėra naujas įtariamasis. 2025 metų rugsėjo 30 dieną jis jau buvo sulaikytas netoli Varšuvos pagal tą patį Vokietijos išduotą Europos arešto orderį.
Tačiau spalio 17 dieną Varšuvos apygardos teismas atsisakė jį perduoti Vokietijai ir nurodė nedelsiant paleisti. Teismas tuomet pabrėžė, kad Vokietijos pateikta medžiaga buvo pernelyg bendra, o dalis įvykių vyko tarptautiniuose vandenyse.
Byla Lenkijoje greitai įgijo politinį atspalvį. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas dar prieš teismo sprendimą pareiškė, kad V. Zhuravlovo perdavimas Vokietijai neatitiktų Lenkijos interesų.
D. Tuskas tuomet garsiai suformulavo ir Varšuvos politinę poziciją dėl pačių dujotiekių: jo teigimu, Europos problema buvo ne tai, kad „Nord Stream 2“ buvo susprogdintas, bet tai, kad jis apskritai buvo pastatytas. Lenkija ir Baltijos valstybės daugelį metų kritikavo projektą kaip didinantį Vokietijos ir visos Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų.
Pirmasis įtariamasis Serhii K. jau perduotas Vokietijai ir kaltinamas vadovavęs visai operacijai
V. Zhuravlovas yra antras Ukrainos pilietis, kurį Vokietijos teisėsauga siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje. Pirmasis – buvęs Ukrainos kariuomenės karininkas Serhii K.
S. K. 2025 metų rugpjūtį buvo sulaikytas Italijoje. Po kelis mėnesius trukusio teisinio proceso Italijos teismai leido jį perduoti Vokietijai, ir lapkritį jis buvo atgabentas į šalį.
2026 metų liepą Vokietijos federalinė prokuratūra pateikė S. K. oficialius kaltinimus. Tyrėjai jį laiko vienu pagrindinių operacijos organizatorių ir tvirtina, kad būtent jis vadovavo grupei, kuriai priklausė ir dabar Kroatijoje sulaikytas V. Zhuravlovas.
Dar reikšmingesnė yra Vokietijos prokurorų formuluotė, kad S. K. esą veikė Ukrainos valstybinių struktūrų vardu. Pats S. K. kaltinimus neigia, o šis Vokietijos teiginys kol kas nėra patvirtintas teismo nuosprendžiu.
Ukraina kategoriškai neigia valstybės dalyvavimą, o Kyjivo prokurorai teigia neradę tokių įrodymų
Ukrainos valdžia nuo pat pirmųjų kaltinimų neigė, kad „Nord Stream“ sprogdinimai būtų buvę Kyjivo sankcionuota operacija. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti aukšto rango Ukrainos pareigūnai ne kartą tvirtino, kad valstybė prie išpuolio neprisidėjo.
2026 metų liepą Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka pareiškė, kad Ukrainoje atliekamas tyrimas kol kas neaptiko įrodymų apie valstybės institucijų dalyvavimą dujotiekių susprogdinime.
Tai tiesiogiai skiriasi nuo Vokietijos prokurorų formuojamos versijos dėl S. K. galimų ryšių su Ukrainos valstybinėmis struktūromis. Todėl viena svarbiausių būsimo teismo klausimų bus ne vien tai, kas fiziškai padėjo sprogmenis, bet ir kas galėjo duoti nurodymą operaciją vykdyti.
Kyjivas taip pat yra siūlęs Vokietijai glaudžiau bendradarbiauti atliekant bendrą tyrimą. Kol nėra galutinio teismo sprendimo, nėra pagrindo teigti, kad Ukrainos valstybės atsakomybė už sprogdinimus jau įrodyta.
„Nord Stream 1“ prieš sprogimus jau buvo sustabdytas, o „Nord Stream 2“ taip ir nepradėjo komercinės veiklos
„Nord Stream“ byla turi ir svarbią energetinę detalę. 2022 metų rugsėjį, kai įvyko sprogimai, dujotiekiai nebuvo įprastai naudojami rusiškoms dujoms tiekti Europai.
Rusija prieš kelias savaites buvo sustabdžiusi tiekimą per „Nord Stream 1“, oficialiai tai aiškindama techninėmis problemomis ir Vakarų sankcijomis. Europos valstybės Maskvą kaltino dujas naudojant kaip politinio spaudimo priemonę.
„Nord Stream 2“ buvo fiziškai baigtas, tačiau Vokietijos reguliavimo institucijos jo nebuvo sertifikavusios, todėl dujotiekis komercinio darbo taip ir nepradėjo. Jo sertifikavimo procesas buvo sustabdytas po Rusijos veiksmų prieš Ukrainą dar prieš plataus masto invaziją.
Tai reiškia, kad sprogdinimai nebuvo momentas, kai fiziškai nutrūko tuo metu vykęs pagrindinis rusiškų dujų tiekimas Vokietijai. Tačiau buvo sunaikinta infrastruktūra, kuri teoriškai galėjo būti naudojama ateityje, todėl įvykis turėjo milžinišką geopolitinę ir energetinę reikšmę.
Antrasis sulaikymas Vokietijai suteikia galimybę teisme pirmą kartą išsamiai rekonstruoti visą operaciją
Trejus metus po sprogimų „Nord Stream“ byla buvo apaugusi daugybe konkuruojančių versijų. Viešai buvo kaltinama Rusija, Ukraina, JAV ir įvairios su valstybėmis siejamos slaptosios struktūros, tačiau ilgą laiką nė viena versija nebuvo pasiekusi baudžiamojo proceso stadijos su teisme atsidūrusiais konkrečiais įtariamaisiais.
Situacija pasikeitė sulaikius S. K., o dabar – ir V. Zhuravlovą. Jeigu Kroatijos teismas leis jį perduoti Vokietijai, Vokietijos prokurorai vienoje byloje turės du žmones, kuriuos laiko tiesioginiais tariamos diversantų grupės nariais.
Tai leistų teisme nagrinėti jachtos nuomos dokumentus, kelionės maršrutą, nardymo operaciją, naudotus sprogmenis, galimus grupės ryšius ir svarbiausią politinį klausimą – ar operacija buvo savarankiška grupės iniciatyva, ar už jos stovėjo valstybinė struktūra.
Kol kas V. Zhuravlovas yra tik įtariamasis, o jo perdavimas Vokietijai dar turi būti patvirtintas Kroatijoje. Tačiau antrasis sulaikymas reiškia, kad viena paslaptingiausių ir politiškai jautriausių Europos energetikos infrastruktūros sabotažo bylų pirmą kartą artėja prie stadijos, kurioje pagrindinės Vokietijos prokuratūros versijos gali būti tikrinamos viešame teismo procese.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Second Ukrainian arrested in connection with Nord Stream pipeline explosions. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/19/second-ukrainian-arrested-in-connection-with-nord-stream-pipeline-explosions
Reuters. (2026). German prosecutors say second Nord Stream suspect arrested in Croatia. https://www.reuters.com/world/second-suspect-nord-stream-case-arrested-croatia-say-german-prosecutors-2026-08-19/
Associated Press. (2026). Ukrainian man arrested over 2022 Nord Stream pipeline explosions. https://apnews.com/article/b53e8345e4e9c1125324806d83041f9d
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie sulaikytą ukrainietį ir Vokietijos tyrimą dėl 'Nord Stream' sprogdinimų. Jame yra svarbių detalių, kurios gali sudominti skaitytojus, besidominčius geopolitinėmis aktualijomis.
Straipsnyje pateikiama informacija apie sulaikytą asmenį ir jo įtarimus, tačiau trūksta objektyvumo ir aiškumo dėl teisinės situacijos, nes kaltinimai dar nėra patvirtinti teisme. Be to, straipsnyje yra politinių atspalvių, kurie gali sukelti dezinformacijos riziką.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbų tarptautinį incidentą, susijusį su energetiniu saugumu ir geopolitika, kas yra ypač reikšminga Lietuvai, atsižvelgiant į šiuolaikinius iššūkius. Be to, informacija apie sulaikytą ukrainietį ir Vokietijos tyrimą gali sudominti skaitytojus, domisi regiono saugumu.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie tarptautinį tyrimą, susijusį su sprogdinimais, kurie gali turėti didelį poveikį geopolitinei situacijai. Jame nagrinėjami faktai ir teisiniai aspektai, kas yra naudinga visuomenei.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl Ukrainos piliečių įtraukimo į teroristinius veiksmus, o taip pat gali būti interpretuojamas kaip emocinė manipuliacija, nes neaišku, ar įtarimai yra pagrįsti.
