Nuoma ne visada yra pigesnis pasirinkimas
Nuomotis ar mokėti paskolą? Nors pirmasis variantas dažnai siejamas su mažesniais finansiniais įsipareigojimais, realios lietuvių išlaidos piešia kiek kitokį vaizdą. Nauja apklausa rodo, kad nemaža dalis nuomininkų kas mėnesį būstui išleidžia tiek pat ar net daugiau nei turintys būsto paskolą.
„Realco“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, apie 60 proc. gyventojų turi nuosavą būstą be paskolos, dar maždaug 20 proc. už jį tebesumoka kreditą. Nuomojamame būste gyvena apie 9 proc. respondentų, o su artimaisiais – 6 proc.[1]
Lietuva apskritai išsiskiria didele būsto savininkų dalimi. „Eurostat“ duomenimis, 2025 metais nuosavame būste gyveno apie 87 proc. šalies gyventojų. Palyginimui, Vokietijoje tokių buvo apie 47 proc., Austrijoje – 54 proc., o Danijoje – 58 proc.
Nuomininkai dažniau moka 300–500 eurų
Išlaidų palyginimas rodo, kad mažesnės mėnesinės sumos dažniau tenka būsto paskolų turėtojams. Iki 300 eurų paskolai skiria 42 proc. ją turinčių respondentų, o tarp nuomininkų tokią sumą moka 28 proc.
301–500 eurų intervale situacija priešinga. Tokią paskolos įmoką nurodė 31 proc. kreditą turinčių žmonių, tačiau tarp nuomininkų ši dalis siekia 46 proc.
Apskritai daugiau kaip 300 eurų per mėnesį būstui išleidžia 72 proc. nuomininkų ir 58 proc. paskolų turėtojų. Kai išlaidos pasiekia 501–700 eurų, skirtumas beveik išnyksta – tiek moka 18 proc. nuomininkų ir 16 proc. paskolų turėtojų.
Tik didžiausių išlaidų kategorijoje pirmauja turintys kreditą: daugiau nei 700 eurų kas mėnesį paskolai skiria 12 proc. respondentų, o tokią nuomos kainą moka 8 proc. nuomininkų.
Jaunimo būsto pasirinkimai pasiskirstę beveik po lygiai
Jauniausių gyventojų situacija gerokai įvairesnė. Tarp jaunesnių nei 25 metų respondentų ketvirtadalis būstą nuomojasi, 23 proc. turi nuosavą būstą be paskolos, 22 proc. gyvena su artimaisiais, o 21 proc. yra įsigiję būstą su paskola.
26–35 metų grupėje nuosavas būstas jau tampa ryškesniu pasirinkimu: 33 proc. gyventojų jį turi su paskola, o 32 proc. – be jos.
Su amžiumi visiškai išmokėtą nuosavą būstą turinčių žmonių sparčiai daugėja. 36–45 metų grupėje tokių yra 48 proc., tarp 46–55 metų gyventojų – 71 proc., o vyriausioje respondentų grupėje jų dalis viršija 88 proc.
Pagrindiniu barjeru tampa pradinis įnašas
Būtent tarp jaunų žmonių itin ryškiai matyti, kad nuoma nebūtinai leidžia sutaupyti. 18–25 metų grupėje daugiau nei 300 eurų per mėnesį būstui išleidžia 86 proc. nuomininkų, palyginti su 61 proc. paskolą turinčių bendraamžių. Tarp 26–35 metų gyventojų šie rodikliai siekia atitinkamai 75 ir 65 proc.
Kai mėnesio išlaidos viršija 500 eurų, skirtumas tarp nuomos ir paskolos praktiškai išnyksta – tokią sumą moka 26 proc. nuomininkų ir 28 proc. paskolų turėtojų.
Tai leidžia į nuomos ir paskolos pasirinkimą pažvelgti kitaip: žmogui, jau galinčiam kas mėnesį skirti nemažą sumą nuomai, būsima kredito įmoka nebūtinai būtų didžiausia finansinė kliūtis. Didesniu iššūkiu gali tapti pradiniam įnašui reikalingos sumos sukaupimas.
„Spinter tyrimų“ apklausa atlikta 2026 metų liepos 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1 017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
