Kainos kilo nepaisant perteklinės gamybos
Elektros Lietuva praėjusią savaitę pasigamino daugiau, nei jai reikėjo, tačiau sąlygos regione kainoms atsikvėpti neleido. Nors vietos elektrinės visiškai padengė šalies poreikį, didmeninė elektros kaina per savaitę pašoko net 70 proc. Tokį kontrastą daugiausia lėmė silpnesnė vėjo generacija Skandinavijoje ir išaugęs elektros eksportas iš Lietuvos.
Rugpjūčio 10–16 dienomis vidutinė elektros kaina Lietuvos „Nord Pool“ zonoje siekė 67 Eur/MWh, kai savaitę anksčiau buvo 39 Eur/MWh. Taigi per savaitę ji išaugo 70 proc. Latvijoje elektros kainų lygis buvo toks pats kaip Lietuvoje, o Estijoje savaitės vidurkis siekė 44 Eur/MWh[1].
Nors saulėtomis valandomis ir savaitgalį elektra vidutiniškai kainavo apie 20 Eur/MWh, bendrą savaitės rezultatą aukštyn tempė brangesnės vakaro ir nakties valandos. Būtent tuo metu rinkoje buvo fiksuojami ryškesni kainų šuoliai.
Prie kainų augimo reikšmingai prisidėjo ir situacija Skandinavijoje. Ten sumažėjus vėjo jėgainių gamybai, išaugo elektros poreikis iš kitų rinkų. Daugiau Lietuvoje pagamintos energijos buvo siunčiama į Švediją, todėl Lietuvos kainos dažniau artėjo prie aukštesnio kainų lygio kitose rinkose.
Rugpjūčio 12-ąją Europoje vykęs saulės užtemimas didesnės įtakos kainoms neturėjo. Lietuvoje jis stebėtas vakare, kai saulės elektrinių gamyba natūraliai mažėja. Be to, panašių kainų šuolių pasitaikė ir kitą dieną. Todėl kainų svyravimai labiau siejami su vakariniu vartojimo piku, nepastovia atsinaujinančių išteklių generacija ir elektros srautais tarp skirtingų rinkų.
Vėjo jėgainės tapo pagrindiniu elektros šaltiniu
Lietuvos elektros poreikis per savaitę sumažėjo 3 proc. – nuo 243 iki 235 GWh. Tuo metu šalies elektrinės pagamino 238 GWh elektros, arba 19 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 199 GWh. Vietinė generacija taip pasiekė 101 proc. šalies elektros poreikio.
Didžiausią dalį elektros pagamino vėjo jėgainės. Jų generacija per savaitę šoktelėjo 77 proc. – nuo 59 iki 105 GWh. Vėjo energetikai teko 44 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros.
Saulės elektrinių gamyba, priešingai, smuktelėjo 8 proc. – nuo 99 iki 91 GWh. Nepaisant sumažėjimo, jos pagamino 38 proc. visos elektros. Hidroelektrinės ir šiluminės jėgainės pagamino po 18 GWh, o kitų elektrinių indėlis siekė 6 GWh.
Importas traukėsi, o eksportas smarkiai augo
Didesnė vietinė gamyba pastebimai pakeitė Lietuvos elektros prekybos balansą. Importas per savaitę sumažėjo 34 proc. – nuo 101 iki 67 GWh. Daugiau nei pusė importuotos elektros atkeliavo iš Latvijos, 44 proc. – iš Švedijos, o 4 proc. – iš Lenkijos.
Eksporto kryptimi situacija buvo priešinga. Iš Lietuvos išvežtos elektros kiekis padidėjo 39 proc. – nuo 49 iki 67 GWh. Didžiausia dalis – 53 proc. – nukeliavo į Švediją, 41 proc. buvo eksportuota į Lenkiją, o 6 proc. – į Latviją.
Aktyvi prekyba atsispindėjo ir tarptautinių jungčių naudojime. „LitPol Link“ pralaidumo išnaudojimas Lenkijos kryptimi siekė 82 proc., Lietuvos kryptimi – 10 proc. „NordBalt“ jungties panaudojimas Švedijos kryptimi siekė 30 proc., o Lietuvos kryptimi – 25 proc.
Praėjusios savaitės rezultatai rodo, kad net ir visiškai savo elektros poreikį padengianti Lietuva nėra izoliuota nuo kainų pokyčių regione. Vietinės gamybos apimtys svarbios, tačiau galutinę situaciją didmeninėje rinkoje taip pat stipriai veikia energijos gamyba kaimyninėse šalyse ir elektros srautai tarp jų.
