Dauguma šalies kryptį vertina kritiškai, tačiau nuotaikos pamažu keičiasi
Nors didžioji dalis Lietuvos gyventojų vis dar mano, kad valstybė juda netinkama kryptimi, naujausi apklausos rezultatai atskleidžia ir kitą tendenciją – per pastaruosius kelis mėnesius pastebimai išaugo žmonių, šalies gyvenime įžvelgiančių teigiamų pokyčių, dalis. ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikto tyrimo duomenimis, liepos pabaigoje 64 proc. respondentų situaciją Lietuvoje vertino neigiamai, o 34 proc. apklaustųjų manė, kad reikalai šalyje krypsta į gerąją pusę, dar 2 proc. aiškios nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Pastarųjų mėnesių apklausų palyginimas rodo, kad optimistiškiau nusiteikusių žmonių gretos gana sparčiai auga, nes dar birželį teigiamai šalies padėtį vertino 27 proc. respondentų, taigi per vieną mėnesį šis rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais. Dar ryškesnis skirtumas matomas žvelgiant į dviejų mėnesių laikotarpį, per kurį optimistų dalis išaugo nuo 21 iki 34 proc., arba 13 procentinių punktų[1].
Nepaisant šio pokyčio, dabartinės visuomenės nuotaikos išlieka panašios į fiksuotas prieš metus, kai 2025-ųjų rugpjūtį 32 proc. respondentų manė, kad Lietuvoje padėtis gerėja, o 65 proc. buvo įsitikinę, kad valstybė juda priešinga kryptimi.
Jaunesni ir aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai į šalies ateitį žvelgia palankiau
Apklausos rezultatai atskleidžia gana ryškius skirtumus tarp atskirų visuomenės grupių, o pozityvesnis požiūris į valstybės raidą dažniau būdingas jaunesniems ir aukštesnį išsilavinimą įgijusiems žmonėms. Tarp jaunesnių nei 30 metų respondentų 48 proc. teigė matantys situacijos gerėjimą, o 30–49 metų amžiaus grupėje tokios nuomonės laikėsi 42 proc. apklaustųjų.
Dar daugiau optimizmo užfiksuota tarp besimokančio jaunimo, kurio daugiau nei pusė, arba 53 proc., mano, kad reikalai Lietuvoje juda teigiama kryptimi. Panašiai išsiskiria ir aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, tarp kurių optimistiškai šalies situaciją vertina 49 proc., o tarp specialistų bei tarnautojų ir valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių tokią poziciją išsakė po 43 proc. respondentų. Didmiesčių gyventojų ir vadovų grupėse teigiamai šalies kryptį vertinančių žmonių dalis siekia po 41 proc.
Gerokai kritiškesnis požiūris vyrauja tarp vyresnio amžiaus ir kaimo vietovėse gyvenančių žmonių, nes 73 proc. vyresnių nei 50 metų respondentų bei tokia pati dalis kaimo gyventojų mano, kad situacija Lietuvoje blogėja. Dar didesnis pesimizmas pastebimas tarp pensininkų, kurių 74 proc. šalies kryptį vertina neigiamai, o tarp darbininkų ir ūkininkų tokios nuomonės laikosi 69 proc. apklaustųjų.
Politinės simpatijos atskleidžia vieną ryškiausių visuomenės nuomonių takoskyrų
Vertinant apklausos rezultatus pagal respondentų politines simpatijas, išryškėja dar didesni skirtumai, o labiausiai šalies padėtimi nepatenkinti yra „Nemuno aušros“ rinkėjai. Net 83 proc. šios politinės jėgos rėmėjų mano, kad pastaruoju metu situacija Lietuvoje blogėja, todėl būtent šioje rinkėjų grupėje neigiamas šalies raidos vertinimas yra vienas ryškiausių.
Priešingoje pusėje atsiduria Lietuvos socialdemokratų partijos rėmėjai, tarp kurių daugiau nei pusė šalies raidą vertina palankiai. Tyrimo duomenimis, 54 proc. šios partijos rinkėjų mano, kad situacija Lietuvoje gerėja, todėl jų vertinimai pastebimai skiriasi nuo skeptiškiau nusiteikusių politinių jėgų elektorato.
Bendra apklausos tendencija rodo, kad neigiamas šalies padėties vertinimas Lietuvos visuomenėje vis dar dominuoja, tačiau kartu matomas gana spartus optimistiškai nusiteikusių gyventojų dalies augimas, kuris ypač ryškus tarp jaunesnių, besimokančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių.
„Baltijos tyrimai“ apklausą atliko liepos 21–31 dienomis, asmeninio interviu būdu 108 atrankos taškuose apklausę 1002 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų. Skelbiama, kad tyrimo rezultatų paklaida siekia iki 3,1 proc.
