Per ketverius metus pasėlių žaloms atlyginti išmokėta daugiau kaip 2 mln. eurų
Lietuvos ūkininkams tenka ruoštis vis platesniam meteorologinių pavojų spektrui. Švelnesnes žiemas ir ankstyvesnę vegetaciją keičia pavasarinės šalnos, sausi laikotarpiai, staigios liūtys, audros ir kruša.
BTA duomenimis, 2022–2025 metais užregistruotos 174 apmokėtos pasėlių žalos, susijusios su šalnomis, kruša, lietumi ir audromis. Bendra ūkininkams išmokėtų draudimo išmokų suma viršijo 2 mln. eurų.
Daugiausia nuostolių per ketverius metus padarė kruša – dėl jos išmokėta apie 594 tūkst. eurų. Šalnų ir iššalimo žaloms atlyginti skirta apie 531 tūkst. eurų, liūčių ir lietaus – apie 491 tūkst. eurų, audrų – apie 403 tūkst. eurų.
Pagal įvykių dažnį išsiskyrė liūtys ir lietus. Ši rizika sudarė beveik pusę visų BTA apmokėtų pasėlių žalų, nors pagal bendrą išmokų sumą ją aplenkė kruša ir šalnos.
Kiekvienais metais didžiausius nuostolius sukėlė vis kita stichija
BTA statistika rodo, kad per ketverius metus neišryškėjo viena nuolat dominuojanti rizika. 2022 metais didžiausia išmokų dalis teko liūčių ir lietaus padarytai žalai, o 2023 metais daugiausia finansinių nuostolių sukėlė kruša.
2024 metais pagal išmokų sumą išsiskyrė audros. 2025 metais didžiausią žalą pasėliams padarė šalnos ir jų sukeltas augalų iššalimas.
BTA Draudimo rizikų valdymo departamento direktorės Anos Variakojienės teigimu, stipri kruša, audra ar šalna per labai trumpą laiką gali sunaikinti didelę dalį laukto rezultato. Kartu prarandamos į sėklas, trąšas, augalų apsaugos priemones ir technikos darbus jau investuotos lėšos.
Atskiri meteorologiniai reiškiniai pasėlius veikia skirtingai. Liūtis gali užmirkyti laukus, pabloginti derliaus kokybę ir sustabdyti darbus, kruša per kelias minutes mechaniškai pažeidžia augalus, o vėlyvos šalnos smogia jautriausiu jų vystymosi metu.
Panevėžio rajono ūkis per šalnas prarado apie 30 proc. rapsų derliaus
Panevėžio rajono ūkininkas ir agronomas Mindaugas Stankūnas pasakoja, kad sezonai tapo sunkiau prognozuojami. Vienus pavojus sparčiai keičia kiti, todėl iš anksto suplanuoti visus lauko darbus darosi vis sudėtingiau.
2025 metų balandžio pabaigoje vėlyvosios šalnos pažeidė stiebo augimo tarpsnį pasiekusius vėlyvesnės brandos žieminius rapsus. M. Stankūno teigimu, jo ūkis dėl šio įvykio prarado apie 30 proc. rapsų derliaus.
2023 metų rugpjūčio 7 dieną ūkininko laukus per derliaus nuėmimą užklupo kruša. Iš miežių varpų ant žemės buvo išdaužyta apie 15–20 proc. grūdų, kurių surinkti kombainais jau nebebuvo įmanoma.
Šiemet ankstyvas šalnas pakeitė sausas gegužės mėnuo, o vėliau laukus pasiekė gausūs krituliai ir stiprus vėjas. M. Stankūno ūkyje labiausiai nukentėjo žirniai, dalyje laukų išgulė žieminiai kviečiai, rapsai ir vasariniai miežiai.
Ilgesnis vegetacijos sezonas neapsaugo pasėlių nuo vėlyvų šalnų ir liūčių
Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas ir agroekologijos grupės vadovas Justas Gulbinas pabrėžia, kad ūkiams svarbus visas besikeičiantis temperatūrų ir kritulių režimas. Vien vidutinės temperatūros didėjimas neatskleidžia viso pasėliams tenkančio pavojaus.
Švelnesnės žiemos ir ankstyvesnė vegetacija gali paskatinti augalus anksčiau pradėti vystytis. Vėliau sugrįžusios šalnos juos pasiekia jautriame augimo tarpsnyje, todėl šiltesnio sezono pradžia savaime nereiškia mažesnės rizikos.
Kita problema – netolygus kritulių pasiskirstymas. Po ilgesnio sauso laikotarpio iškritusi intensyvi liūtis nespėja susigerti į dirvožemį, užlieja laukus, išplauna viršutinį dirvos sluoksnį ir apsunkina žemės ūkio darbus.
J. Gulbino teigimu, Lietuvos ūkiams tenka prisitaikyti prie vis didesnio orų nepastovumo. Rizikų pobūdis, jų pasireiškimo laikas ir poveikis derliui kasmet gali būti skirtingi.
Sveikas dirvožemis padeda laukui atlaikyti sausrą ir vandens perteklių
Vienu svarbiausių ilgalaikio ūkio atsparumo veiksnių tampa dirvožemio būklė. Nuo jos priklauso, kaip laukas reaguoja į du priešingus scenarijus – ilgą drėgmės trūkumą ir per trumpą laiką iškrintantį didelį kritulių kiekį.
Nualintas, suslėgtas ir mažai organinės medžiagos turintis dirvožemis prasčiau sugeria vandenį. Per liūtį jis greičiau nuteka paviršiumi ir kartu gali išplauti derlingiausią dirvos sluoksnį.
Sausros metu toks dirvožemis taip pat greičiau išdžiūsta. Didesnis organinių medžiagų kiekis padeda išlaikyti drėgmę, gerina dirvos struktūrą ir didina jos gebėjimą sugerti intensyvius kritulius.
Dirvožemio būklė neišsprendžia visų meteorologinių problemų, tačiau gali sumažinti dalį jų poveikio. Ilgalaikis atsparumas priklauso ir nuo sėjomainos, pasirinktų augalų bei veislių, dirvos suslėgimo mažinimo ir augalinės dangos išlaikymo.
Draudimas tampa nuolatine ūkio rizikų valdymo dalimi
Ketverių metų žalų duomenys rodo, kad ekstremalūs orai ūkininkams nebėra reti, nuo bendro planavimo atskirti įvykiai. Meteorologinės rizikos tampa nuolatine sėjos, investicijų ir būsimo derliaus vertinimo dalimi.
Pasėlių draudimas negali sustabdyti šalnos, krušos, audros ar liūties. Jo paskirtis – padėti ūkiui atlaikyti finansinį smūgį, kai per vieną įvykį prarandamas derlius ir didelė dalis viso sezono investicijų.
A. Variakojienės teigimu, vertinant rizikas neužtenka pasirengti tik vienam labiausiai tikėtinam scenarijui. Vienais metais didžiausią grėsmę kelia vandens perteklius, kitais – kruša, stiprus vėjas arba vėlyvos šalnos.
Draudimas yra viena platesnio atsparumo sistemos dalis. Ūkio gebėjimą tęsti veiklą po ekstremalaus įvykio taip pat lemia dirvožemio priežiūra, kultūrų pasirinkimas, darbų planavimas ir sukauptas finansinis rezervas.
Šaltinis
BTA. (2026). Kai orai perima vairą: ūkininkams kasmet tenka spręsti vis kitą galvosūkį. https://www.bta.lt/naujienos/kai-orai-perima-vaira-ukininkams-kasmet-tenka-spresti-vis-kita-galvosuki
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pristato naujienas apie Robertą Downey jaunesnįjį ir jo sugrįžimą į Geležinio žmogaus vaidmenį Disneylande. Informacija yra aktuali ir įdomi Marvel gerbėjams, todėl verta publikuoti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Robertą Downey jaunesnįjį ir jo sugrįžimą į Tony Starko vaidmenį Disneyland atrakcijose, aiškiai atskirdamas šį sugrįžimą nuo jo vaidmens Marvel filmų visatoje. Informacija yra nešališka ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes apima populiarią temą apie Marvel ir Robertą Downey jaunesnįjį, kuris turi didelį fanų ratą Lietuvoje. Be to, informacija apie naujas Disneyland atrakcijas ir jų atidarymą 2028 metais yra savalaikė ir gali sudominti pramogų ir kino mėgėjus.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Robertą Downey jaunesnįjį ir jo sugrįžimą kaip Tony Starką pramogų parkuose, kas gali būti įdomu tiek Marvel fanams, tiek plačiajai visuomenei. Informacija apie naujas Disneyland atrakcijas ir jų koncepciją yra konstruktyvi ir praturtina skaitytojų žinias apie pramogų industriją.
Straipsnis yra informatyvus ir emociniu požiūriu subalansuotas, nes jis pristato naujienas apie pramogų parką be nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame pateikiama aiški informacija apie naujas atrakcijas ir aktoriaus sugrįžimą, kas gali būti įdomu skaitytojams.
