Teheranas atmetė JAV prezidento pareiškimą apie galimą Hormūzo sąsiaurio paskelbimą Amerikos teritorija
Iranas rugpjūčio 15 dieną griežtai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Vašingtonas galėtų paskelbti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį Jungtinių Valstijų teritorija. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad sąsiauris „buvo, yra ir liks iranietiškas“, taip dar kartą pabrėždama Teherano pretenzijas kontroliuoti vieną svarbiausių pasaulio energetikos transporto arterijų.
D. Trumpas apie Hormūzo sąsiaurį kalbėjo penktadienį Niujorke. Jis, šypsodamasis, pareiškė, kad „greitai“ galėtų paskelbti sąsiaurį JAV teritorija. Nors pareiškimas nuskambėjo iš dalies provokuojančiu tonu, jis atitiko ankstesnę Baltųjų rūmų retoriką, kad Jungtinės Valstijos karinėmis jūrų pajėgomis esą jau kontroliuoja laivybą šiame regione.
Teheranas tokią poziciją kategoriškai atmeta. Irano valdžia tvirtina, kad būtent ji nustatys, kokiomis sąlygomis laivai gali naudotis sąsiauriu, ir neketina pripažinti JAV teisės perimti jo valdymą.
Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio vyksta platesnio JAV ir Irano konflikto fone, kai taikos derybos praktiškai įstrigo, o laivyba per regioną tebėra smarkiai sutrikusi.
D. Trumpas jau anksčiau skelbė, kad JAV kontroliuoja sąsiaurį ir taps jo „globėja“
Dabartinis D. Trumpo pareiškimas nėra pirmas bandymas viešai deklaruoti JAV kontrolę Hormūzo sąsiauryje. Liepos pabaigoje Baltieji rūmai citavo prezidentą tvirtinant, kad JAV karinis jūrų laivynas turi visišką kontrolę ir esą gali nuspręsti, kurie laivai bus praleidžiami.
D. Trumpas taip pat anksčiau skelbė, kad Jungtinės Valstijos taps Hormūzo sąsiaurio „globėja“. Jis net siūlė, kad šalys, kurių prekybiniai kroviniai naudojasi šiuo maršrutu, turėtų kompensuoti Vašingtonui dalį sąsiaurio apsaugos sąnaudų.
Teheranas į tokią koncepciją reagavo kaip į tiesioginį savo suvereniteto pažeidimą. Irano kariuomenės bei Revoliucinės gvardijos pareigūnai ne kartą perspėjo, kad JAV mėginimas perimti sąsiaurio saugumo valdymą būtų laikomas priešišku veiksmu.
Hormūzo sąsiauris nėra vien simbolinė teritorinė problema. Per jį prieš dabartinio konflikto pradžią buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, todėl net ribotas laivybos sutrikimas gali paveikti energijos kainas visame pasaulyje.
Laivų srautas Hormūzo sąsiauryje smuko iki nedidelės dalies ankstesnio lygio
Nepaisant JAV teiginių apie sąsiaurio kontrolę, realus prekybinis laivų srautas per pastarąsias dienas smarkiai sumažėjo. Laivybos duomenų bendrovės „Kpler“ informacija rodo, kad rugpjūčio 15 dieną sąsiaurį kirto tik penki prekes gabenantys laivai, o rugpjūčio 16-ąją tokių tranzitų apskritai neužfiksuota.
Palyginimui, ankstesnį savaitgalį per sąsiaurį buvo perplaukęs 31 prekinis laivas. Iki JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios vasarį kasdienis visų laivų tranzitas šiame rajone viršydavo 130 reisų.
Didelė dalis likusio srauto renkasi maršrutus arčiau Irano kontroliuojamos sąsiaurio pusės. Tai rodo, kad vien JAV karinio jūrų laivyno buvimas dar negarantuoja įprasto komercinio transporto atkūrimo.
Laivybos bendrovės vertina ne tik karinę kontrolę, bet ir realią raketų, dronų, minų bei kitų atakų riziką. Kuo didesnė grėsmė laivams, tuo brangesnis draudimas ir tuo daugiau operatorių apskritai atsisako siųsti tanklaivius į regioną.
Iranas sąsiaurio atidarymą sieja su JAV nuolaidomis ir įšaldyto turto grąžinimu
Rugpjūčio 11 dieną Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei paskelbė, kad Hormūzo sąsiauris nebus visiškai atidarytas, kol Jungtinės Valstijos nepakeis savo politikos ir nepriims Teherano sąlygų.
Tarp pagrindinių Irano reikalavimų minimas karo užbaigimas, įšaldyto Irano turto užsienyje atblokavimas bei platesnis JAV sankcijų ir karinio spaudimo mažinimas. Kiti konkretūs reikalavimai Vašingtonui perduodami per tarpininkus.
Iranas taip pat siekia išlaikyti teisę nustatyti laivybos maršrutus sąsiauryje. Ankstesnėse derybose buvo svarstomi modeliai, pagal kuriuos Teheranas kontroliuotų įplaukimą į Persijos įlanką, o kitos sąlygos – patikrinimai ir galimi tranzito mokesčiai – būtų derinamos atskirai.
Būtent kontrolės klausimas tapo viena sudėtingiausių derybų kliūčių. Vašingtonas nenori pripažinti išskirtinės Irano teisės valdyti tarptautinę laivybą, o Teheranas tokią JAV poziciją laiko mėginimu perimti strategiškai svarbią savo saugumo zoną.
Tanklaivių atakos dar labiau padidino įtampą ir naftos tiekimo riziką
Padėtį apsunkino naujos atakos prieš tanklaivius. Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė apie kelis išpuolius prieš valstybinei naftos bendrovei ADNOC priklausančius ar jos eksploatuojamus laivus, judėjusius Hormūzo sąsiauryje.
JAE dėl šių incidentų kaltino Iraną ir pareikalavo nutraukti atakas prieš komercinę laivybą. Teherano atsakomybė už kiekvieną konkretų incidentą nėra vienodai nepriklausomai patvirtinta, tačiau saugumo rizika laivybos bendrovėms smarkiai išaugo.
Dėl to rinkose vėl brangsta nafta. Rugpjūčio 17 dieną „Brent“ rūšies naftos kaina kilo iki maždaug 89 dolerių už barelį, o JAV WTI – virš 82 dolerių. Per ankstesnę savaitę abi pagrindinės naftos rūšys pabrango daugiau kaip 5 proc.
Naftos rinkos dabar reaguoja ne vien į realius tiekimo sutrikimus, bet ir į galimybę, kad sąsiaurio blokada užsitęs arba konfliktas išplis į kitą Persijos įlankos energetikos infrastruktūrą.
Įstrigus taikos deryboms Hormūzo sąsiauris tampa pagrindiniu JAV ir Irano spaudimo įrankiu
Pastarosiomis savaitėmis JAV ir Irano derybos dėl konflikto užbaigimo praktiškai sustojo. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi nurodė, kad sprendimas atnaujinti tiesiogines derybas su Vašingtonu dar nėra priimtas.
Tuo metu D. Trumpas tęsia ekonominio ir karinio spaudimo politiką. JAV grasina naujomis sankcijomis, palaiko karinę blokadą ir siekia apriboti Irano galimybes naudotis prekybiniais bei finansiniais kanalais.
Iranui pagrindinis atsakas yra jo geografinė padėtis. Kontroliuodamas arba bent jau galėdamas kelti rimtą grėsmę laivybai Hormūzo sąsiauryje, Teheranas turi instrumentą, galintį tiesiogiai paveikti pasaulio energijos rinkas ir JAV sąjungininkes Persijos įlankoje.
Todėl ginčas, kam „priklauso“ Hormūzo sąsiauris, nėra vien retorinis. Už politinių pareiškimų slypi kova dėl to, kas realiai kontroliuos vieną svarbiausių pasaulio energijos transporto koridorių ir kokiomis sąlygomis jis vėl bus visiškai atvertas tarptautinei laivybai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). After Trump warning, Tehran says Strait of Hormuz ‘will remain Iranian’. https://www.euronews.com/2026/08/15/iran-says-strait-of-hormuz-will-remain-iranian-after-trump-warning
Reuters. (2026). Shipping slows through Strait of Hormuz after tanker attacks, data shows. https://www.reuters.com/world/middle-east/shipping-via-hormuz-strait-slows-after-tanker-attacks-data-shows-2026-08-16/
Reuters. (2026). Oil rises as US-Iran peace talks stall, Hormuz shipping slows. https://www.reuters.com/business/energy/oil-treads-water-us-iran-peace-talks-stall-hormuz-shipping-slows-2026-08-17/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią informaciją apie JAV ir Irano konfliktą dėl Hormūzo sąsiaurio, kas yra aktualu ir įdomu lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie JAV ir Irano konfliktą dėl Hormūzo sąsiaurio, remiasi oficialiais pareiškimais ir pateikia kontekstą, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis apie D. Trumpo pareiškimą ir Iraną nėra pakankamai aktualus Lietuvos auditorijai, nes jis nagrinėja specifinius geopolitinius įvykius, kurie galbūt neturi tiesioginės įtakos Lietuvai. Be to, informacija gali būti pasenusi ir nesusijusi su dabartinėmis aktualijomis.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie geopolitinę situaciją Hormūzo sąsiauryje, atskleidžia JAV ir Irano konfliktą bei jo pasekmes pasaulinei energetikai, todėl jis yra naudingas skaitytojams.
Straipsnis gali sukelti nerimą dėl geopolitinės įtampos ir konfliktų, nes jame akcentuojamos provokuojančios D. Trumpo pastabos bei Irano reakcija. Tonas ir turinys gali būti interpretuojami kaip emocinė manipuliacija, nes skatina baimę dėl galimų pasekmių.
