Nelaimei kartais pakanka vienos akimirkos
Užtenka smėlio ruožo ant tako, nepastebėto bortelio ar staiga priešais išėjusio pėsčiojo – ir įprasta kelionė dviračiu ar elektriniu paspirtuku gali baigtis skubios pagalbos skyriuje. Vasarą tokių nelaimių daugėja, o specialistai įspėja: skaudžių pasekmių patiria ne tik susidūrusieji su automobiliais. Rimtai susižaloti galima ir paprasčiausiai praradus pusiausvyrą.
Šiltuoju metų laiku dviračiai ir elektriniai paspirtukai tampa viena patogiausių alternatyvų automobiliui ar viešajam transportui. Tačiau gatvėse ir takuose daugėjant jų vairuotojų, dažniau pasitaiko ir kritimų bei susidūrimų.
„Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovės Viktorijos Bužokaitės teigimu, sunkiausių sužalojimų dažniausiai patiriama susidūrus su automobiliais. Tačiau skaudžiai gali baigtis ir iš pirmo žvilgsnio paprastas kritimas, ypač važiuojant didesniu greičiu ar nedėvint šalmo.
Nelaimei kartais pakanka nedidelės kliūties – nelygaus bortelio, smėlio ant tako, netikėtai atidarytų automobilio durelių ar į dviračių taką žengusio pėsčiojo. Net ir patyrusiam vairuotojui tokioje situacijoje gali nepakakti laiko sureaguoti.
Todėl, pasak ekspertės, pernelyg didelis pasitikėjimas savo gebėjimais gali tapti viena iš nelaimės priežasčių. Eismo sąlygos gali pasikeisti vos per kelias sekundes, tad svarbu ne tik mokėti valdyti dviratį ar paspirtuką, bet ir pasirinkti saugų greitį bei nuolat stebėti aplinką.
Dar viena rizikinga praktika – vienu elektriniu paspirtuku važiuoti dviese. Dėl papildomo svorio sunkiau išlaikyti pusiausvyrą ir kontroliuoti transporto priemonę, todėl staigesnis manevras ar netikėta kliūtis gali baigtis kritimu.
Krentant pirmiausia nukenčia rankos, tačiau pavojingiausias – smūgis į galvą
Kritimas nuo dviračio ar elektrinio paspirtuko nebūtinai baigiasi vien nubrozdinimais. „Hila“ gydytojo traumatologo Rimanto Zagorskio teigimu, nors dažnai gydomi sumušimai, raiščių patempimai ir kiti minkštųjų audinių sužalojimai, pasitaiko ir gerokai rimtesnių traumų.
Nukritęs žmogus instinktyviai bando sušvelninti smūgį rankomis, todėl didelė apkrova tenka riešams, dilbiams ir pečių sričiai.
„Krentant žmonės instinktyviai remiasi rankomis, todėl dažniausiai lūžta riešas, dilbis, raktikaulis ar pažeidžiamas petys. Tarp pavojingiausių traumų išlieka galvos sužalojimai – smegenų sukrėtimas ar sunkesnės galvos smegenų traumos“, – sako R. Zagorskis.
Būtent galvos traumų rizika yra viena svarbiausių priežasčių neatsisakyti šalmo net ir tuomet, kai planuojama trumpa kelionė. Sertifikuotas, tinkamo dydžio ir taisyklingai uždėtas šalmas gali reikšmingai sumažinti sunkaus galvos sužalojimo tikimybę.
Papildomos apsaugos taip pat nėra vien vaikams skirta priemonė. Kelių ir alkūnių apsaugos bei pirštinės kritimo metu gali padėti išvengti dalies nubrozdinimų, sumušimų ir sąnarių traumų.
Po kritimo svarbios pirmosios valandos: ko geriau nedaryti?
Net jei po kritimo žmogus gali atsistoti ir iš pirmo žvilgsnio jaučiasi neblogai, traumos nuvertinti nereikėtų. Kai kurių sužalojimų simptomai gali išryškėti ar sustiprėti tik praėjus kuriam laikui. Svarbu ir tai, kaip sužeista vieta pasirūpinama pirmosiomis valandomis.
„Esant ūmiam sumušimui ar patempimui pirmąsias 24–48 valandas traumuotą vietą reikėtų šaldyti. Šaltis padeda sumažinti tinimą, skausmą ir uždegiminę reakciją. Šildymas rekomenduojamas tik vėliau, kai sumažėja tinimas ir nebelieka ūmios uždegiminės reakcijos“, – sako R. Zagorskis.
Tačiau vien pagal skausmo stiprumą spręsti, ar trauma rimta, nereikėtų. Ypač atidžiai savijautą svarbu stebėti tuomet, kai kritimo metu buvo sutrenkta galva. Tam tikri po nelaimės atsiradę simptomai gali rodyti, kad medicininės pagalbos reikia nedelsiant.
„Į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei po kritimo buvo prarasta sąmonė, atsirado stiprėjantis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, ryškus svaigimas, atminties sutrikimai, galūnių tirpimas ar silpnumas. Mediko pagalbos reikia ir tuomet, jei įtariamas lūžis, matoma galūnės deformacija arba skausmas toks stiprus, kad trukdo judėti“, – vardija traumatologas.
Net ir nepasireiškus šiems požymiams, po traumos nereikėtų skubėti grįžti prie įprasto fizinio krūvio. Sumažėjęs skausmas dar nebūtinai reiškia, kad sužalota kūno vieta visiškai sugijo.
Pasekmės gali būti ne tik sveikatai
Lengvesni sužalojimai dažniausiai užgyja per vieną ar dvi savaites, tačiau stipresni sumušimai, raiščių pažeidimai ar lūžiai gali pareikalauti gerokai daugiau laiko. Kai kuriais atvejais visiškam atsistatymui prireikia ir reabilitacijos.
Per anksti grįžus prie intensyvaus fizinio aktyvumo, išauga rizika tą pačią vietą susižaloti dar kartą ar susidurti su ilgiau išliekančiomis komplikacijomis. Todėl po traumos fizinį krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį ir savijautą.
Nelaimingas atsitikimas važiuojant dviračiu ar elektriniu paspirtuku gali turėti ir finansinių pasekmių. „Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovė V. Bužokaitė atkreipia dėmesį, kad incidento kaina neapsiriboja vien paties nukentėjusiojo gydymu ar reabilitacija. Sužalojus kitą žmogų ar apgadinus svetimą turtą gali tekti atlyginti ir padarytą žalą.
Todėl saugi kelionė prasideda dar prieš atsispiriant nuo žemės. Šalmas, tinkamas greitis ir dėmesys aplinkai gali atrodyti kaip paprastos atsargumo priemonės, tačiau netikėtoje situacijoje būtent jos gali nulemti, ar kelionė baigsis tik išgąsčiu, ar rimta trauma.
