Seimas aiškinsis Vilniaus atliekų sistemos kainą: dėmesio centre – gyventojų rinkliava
Ar Vilniaus regiono gyventojams atliekų tvarkymas gali kainuoti brangiau ir ar milijoninės valstybės bei Europos Sąjungos investicijos į atliekų infrastruktūrą davė laukiamą rezultatą? Atsakymų į šiuos klausimus ieškos Seimo Audito komitetas, rugpjūčio 12-ąją pradedantis parlamentinę kontrolę dėl 2014–2020 metų Valstybinio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo.
Pirmiausia parlamentarai dėmesį sutelks į Vilniaus regioną – vertins, kaip veikia už viešąsias lėšas sukurta atliekų tvarkymo sistema, kiek efektyviai naudojama jos infrastruktūra ir kokių finansinių pasekmių gyventojams gali turėti po gaisro MBA gamykloje priimami sprendimai[1].
Audito komiteto pirmininkas Artūras Zuokas pabrėžia, kad parlamentinės kontrolės tikslas nėra aiškintis vienos bendrovės veiklą ar gilintis į konkretų komercinį ginčą. Komitetas sieks pažvelgti plačiau – įvertinti, ką valstybei pavyko pasiekti įgyvendinant atliekų tvarkymo planą ir investuojant valstybės bei ES lėšas.
Vertins, kur keliauja atliekos ir kiek kainuoja jų tvarkymas
Vienu pagrindinių pirmojo posėdžio klausimų taps Vilniaus regiono atliekų kelias – nuo jų surinkimo ir apdorojimo iki deginimo ar šalinimo sąvartyne.
Komitetas ketina nagrinėti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių veiklą, Kazokiškių regioninio sąvartyno eksploatavimą, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) darbą bei Vilniaus kogeneracinės jėgainės vaidmenį visoje sistemoje.
Parlamentarus domins ne tik tai, kur ir kokie atliekų kiekiai sutvarkomi, bet ir kiek tai kainuoja. Bus analizuojama, kaip formuojasi vienos tonos atliekų sutvarkymo kaštai ir kaip jie keičiasi priimant naujus sprendimus.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas situacijai po gaisro MBA gamykloje. Komitetas sieks išsiaiškinti, kokių ekonominių pasekmių gali turėti po incidento priimti sprendimai ir ar didėjančios atliekų tvarkymo sąnaudos galiausiai gali atsispindėti Vilniaus regiono gyventojų sąskaitose.
Akiratyje – Vilniaus kogeneracinė jėgainė
Atskira parlamentinės kontrolės dalis bus skirta Vilniaus kogeneracinei jėgainei ir jos galimybėms priimti bei deginti atliekas.
Komitetas sieks palyginti projektinius jėgainės pajėgumus su tuo, kiek atliekų joje faktiškai sudeginama. Taip pat bus vertinama, kokie atliekų kiekiai atkeliauja iš Vilniaus regiono ir kitų tiekėjų bei kokie įkainiai jiems taikomi.
Parlamentarai taip pat ketina aiškintis, ar jėgainė galėtų priimti daugiau atliekų ir, jei taip, kas šiuo metu neleidžia geriau išnaudoti jos pajėgumų. Bus vertinamos techninės, ekonominės ir kitos galimos kliūtys.
Šie klausimai svarbūs vertinant visos Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą – nuo infrastruktūros panaudojimo iki galutinės kainos, kurią už atliekų sutvarkymą tenka padengti gyventojams.
Prie vieno stalo kviečiamas platus institucijų ratas
Į rugpjūčio 12 dienos posėdį kviečiami už atliekų tvarkymą, aplinkosaugą, konkurenciją ir viešųjų lėšų kontrolę atsakingų institucijų atstovai.
Diskusijoje turėtų dalyvauti Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio krizių valdymo centro, Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės atstovai.
Savo pozicijas taip pat kviečiamos pristatyti Vilniaus miesto, Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybės, VAATC, Vilniaus kogeneracinė jėgainė bei bendrovė „Energesman“.
Pirmasis posėdis turėtų tapti platesnio atliekų tvarkymo sistemos vertinimo pradžia. Parlamentarai sieks nustatyti ne tik tai, kaip panaudota už valstybės ir ES lėšas sukurta infrastruktūra, bet ir ar dabartinis jos veikimo modelis yra ekonomiškai efektyvus bei kokią kainą už jo sprendimus galiausiai moka gyventojai.
