Neteisėtai atleistas psichiatras sulaukė galutinio teismo verdikto
Kelerius metus trukęs vieno garsiausių pastarojo meto darbo ginčų nagrinėjimas pasiekė pabaigą. Nors teismai pripažino, kad gydytojas psichiatras Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, galimybės sugrįžti į ankstesnes pareigas jis nebesulauks. Vietoje to teismas nusprendė nutraukti darbo santykius ir priteisti jam solidžią piniginę kompensaciją.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė negrąžinti A. Alekseičiko-Kirinovo dirbti į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, tačiau įpareigojo gydymo įstaigą išmokėti jam apie 80 tūkst. eurų. Šią sumą sudaro 48 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas, 24 tūkst. eurų išeitinė kompensacija ir 8,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti[1].
Byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo tvarkos. Gydymo įstaiga prašė teismo leisti beveik 72 tūkst. eurų sumą išmokėti dalimis, argumentuodama, kad vienkartinis mokėjimas apsunkintų finansinę situaciją. Vis dėlto teismas tokio prašymo netenkino ir nusprendė, kad kompensacija turi būti išmokėta įprasta tvarka.
Viskas prasidėjo nuo vieno rezonansinio interviu
Šios istorijos pradžia – interviu leidiniui „Šiaurės Atėnai“, kuriame A. Alekseičikas-Kirinovas kalbėjo apie homoseksualumą. Gydytojas teigė manantis, kad homoseksualumas gali būti gydomas, o vėliau aiškino kalbėjęs istoriniame ir moksliniame kontekste, remdamasis sovietinės psichiatrijos požiūriu.
Vis dėlto šie pasisakymai sukėlė didžiulį atgarsį. Nuo jų viešai atsiribojo tiek Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, pabrėžusi, kad homoseksualumas nėra liga. Netrukus gydymo įstaiga nutraukė darbo santykius su ilgamečiu specialistu, kuris centre dirbo gydytoju psichiatru ir vadovavo Ribinių būsenų skyriui.
Nors oficialiai atleidimas buvo grindžiamas profesinės etikos pažeidimais ir darbuotojo lojalumo pareigos nesilaikymu, pats gydytojas tvirtino, kad tikroji sprendimo priežastis buvo jo viešai išsakyta nuomonė.
LAT: atleidimas buvo neteisėtas
Svarbų posūkį byla pasiekė dar šių metų kovo pabaigoje, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad A. Alekseičikas-Kirinovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Kasacinis teismas konstatavo, jog gydytojo vieši pasisakymai nebuvo tiesiogiai susiję su jo atliekamomis darbo funkcijomis, todėl negalėjo būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
LAT pabrėžė, kad interviu buvo išsakyta gydytojo asmeninė, o ne gydymo įstaigos pozicija. Be to, teismas pažymėjo, kad darbuotojo lojalumo pareiga negali būti aiškinama taip plačiai, jog žmogui būtų uždrausta reikšti savo įsitikinimus klausimais, nesusijusiais su jo darbu.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo įrodyta, jog vieša reakcija į gydytojo pasisakymus būtų padariusi realią žalą gydymo įstaigos reputacijai, o taip pat nenustatyta pagrįstų pacientų ar kolegų skundų, susijusių su jo profesine veikla.
Kadangi ankstesni teismai nebuvo įvertinę visų reikšmingų aplinkybių, LAT bylą grąžino pirmosios instancijos teismui. Jam buvo pavesta iš naujo nuspręsti, ar gydytojas turėtų būti grąžintas į darbą, ar pakaktų piniginės kompensacijos.
Galutinis sprendimas – be sugrįžimo į darbą
Iš naujo bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad darbo santykių atkurti nereikėtų, tačiau gydytojui priklauso reikšminga piniginė kompensacija už neteisėtą atleidimą.
Taip galutinai baigėsi vienas daugiausiai diskusijų sukėlusių pastarųjų metų darbo ginčų. Ši byla tapo reikšmingu precedentu darbo teisėje, nes dar kartą patvirtino, kad darbuotojo teisė reikšti asmeninę nuomonę negali būti nepagrįstai ribojama, jei tokie pasisakymai nėra tiesiogiai susiję su jo atliekamomis pareigomis ir nepažeidžia įstatymų.
