JAV ir Iranas trečią naktį susilaikė nuo tiesioginių smūgių
Jungtinės Valstijos trečią naktį iš eilės nesurengė oro smūgių Iranui, o Teheranas taip pat sustabdė atsakomuosius išpuolius prieš amerikiečių pajėgas ir jų sąjungininkus regione. Ši pertrauka prasidėjo po 13 iš eilės vykusių JAV bombardavimo naktų.
Kol kas tai nėra oficialiai paskelbtos paliaubos. Abi valstybės tiesiog susilaiko nuo tiesioginių atakų, suteikdamos tarpininkams galimybę atnaujinti derybas ir mėginti išvengti dar vieno plataus masto konflikto etapo.
Irano kariuomenė pareiškė, kad jos operacijos buvo atsakas į amerikiečių veiksmus. Jungtinėms Valstijoms sustabdžius smūgius, Teheranas taip pat nutraukė savo atsakomąsias operacijas, tačiau nepaskelbė atsisakantis galimybės vėl panaudoti jėgą.
D. Trumpas tvirtina, kad vyksta geros derybos, tačiau neatmeta naujų smūgių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas šiuo metu kalbasi su Iranu ir kad derybos vyksta gerai. Jo teigimu, atsirado reali galimybė pasiekti susitarimą, tačiau nesėkmės atveju Jungtinės Valstijos gali grįžti prie karinių veiksmų.
JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Mike’as Waltzas paaiškino, kad D. Trumpas sustabdė atakas norėdamas suteikti deryboms šiek tiek erdvės. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis Omano, Irano ir kitų valstybių pareigūnai bendravo tiek aukščiausiu politiniu, tiek techniniu lygiu.
D. Trumpas neįsipareigojo, kiek laiko truks karinė pauzė. Jis perspėjo, kad diplomatinis procesas turi vykti greitai, o nesutarus Vašingtonas gali imtis „stiprių karinių veiksmų“.
Iranas neigia prašęs atnaujinti tiesiogines taikos derybas su JAV
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei atmetė amerikiečių pareigūnų teiginius, kad Teheranas prašė atnaujinti taikos derybas. Jis pareiškė, kad tokie pranešimai yra išgalvoti ir kad Iranui nebūdinga prašyti derybų patyrus karinį spaudimą.
Vis dėlto E. Baghaei pripažino, kad tarpininkai ir toliau perduoda abiejų valstybių žinutes. Tai reiškia, kad netiesioginis diplomatinis ryšys nenutrūko, nors Vašingtonas ir Teheranas skirtingai apibūdina vykstančius kontaktus.
Kataro, Pakistano ir Omano atstovai siekia sugrąžinti abi valstybes prie derybų stalo. Tarpininkų tikslas – dabartinę karinę pauzę paversti stabilesniu susitarimu, tačiau JAV ir Irano pozicijos dėl Hormūzo sąsiaurio, sankcijų bei Irano branduolinės programos tebėra labai nutolusios.
JAV bombardavimas sustabdytas pasibaigus parengtų taikinių sąrašui
JAV oro kampanija buvo netikėtai sustabdyta šeštadienį, praėjus beveik 2 savaitėms nuo jos pradžios. Per 13 naktų amerikiečių pajėgos atakavo Irano karinius objektus, tiltus ir tunelius šalies pietuose, siekdamos susilpninti Teherano galimybes kontroliuoti laivybą Hormūzo sąsiauryje.
JAV kariuomenės vadovai informavo D. Trumpą, kad iš anksto parengtų taktinių taikinių sąrašas beveik išsemtas. Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine’as taip pat išreiškė susirūpinimą dėl mažėjančių aviacinių ginklų atsargų.
Amerikiečių pareigūnai viešai neigia, kad operacijos sustabdymą nulėmė vien ginkluotės trūkumas. Vis dėlto karinės kampanijos tęsimas būtų pareikalavęs pasirinkti naujus, politiškai ir strategiškai jautresnius taikinius, o tai galėjo dar labiau išplėsti konfliktą.
Hormūzo sąsiauris lieka pagrindine kliūtimi ilgalaikiam susitarimui
Iranas pareiškė, kad padėtis Hormūzo sąsiauryje nepasikeitė ir Teheranas tebekontroliuoja laivų judėjimą strategiškai svarbiu vandens keliu. Irano žiniasklaida pranešė, kad pirmadienio rytą buvo apsukti 6 laivai, mėginę praplaukti be Irano leidimo.
Jungtinės Valstijos reikalauja laisvos komercinės laivybos maršrutu arčiau Omano krantų. Iranas tvirtina, kad laivai turi naudotis arčiau jo teritorijos einančiu kanalu, kuriame Teheranas ketina tikrinti laivus ir rinkti tranzito mokesčius.
Birželį pasirašytame memorandume buvo numatyta per 60 dienų derėtis dėl galutinio susitarimo, tačiau abi pusės skirtingai aiškina dokumento nuostatas. Vašingtonas teigia, kad susitarimas įpareigoja užtikrinti laisvą laivybą, o Teheranas mano gavęs teisę prižiūrėti tranzitą per sąsiaurį.
Karinė pauzė nesustabdė Irano sąjungininkų dronų atakų regione
Tiesioginiams JAV ir Irano smūgiams sustojus, Saudo Arabija pranešė numušusi iš Irako paleistus dronus. Teigiama, kad juos paleido su Iranu siejamos ginkluotos grupuotės, o tarp galimų taikinių buvo energetikos objektai ir infrastruktūra Rijade.
Jemeno husių judėjimas taip pat paskelbė atakavęs 1 200 kilometrų ilgio Saudo Arabijos naftotiekį, jungiantį rytinę šalies dalį su Janbu uostu prie Raudonosios jūros. Grupė savo veiksmus pavadino atsaku į tariamus Saudo Arabijos dronų skrydžius virš Jemeno.
Šie išpuoliai rodo, kad tiesioginių JAV ir Irano atakų sustabdymas dar nereiškia viso regioninio konflikto pabaigos. Teherano sąjungininkų veiksmai Irake ir Jemene gali sužlugdyti dabartinę pauzę net tuo atveju, jeigu Vašingtonas ir Iranas laikinai laikysis santūriai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). US and Iran hold fire for third night as talks given ‘space’
https://www.euronews.com/2026/07/27/us-and-iran-hold-fire-for-third-night-as-talks-given-space
Reuters. (2026). Trump says US and Tehran having ‘good talks’ as drones hit Iran’s neighbours
https://www.reuters.com/world/middle-east/iran-says-it-still-controls-strait-not-seeking-talks-after-trump-halts-bombing-2026-07-27/
Associated Press. (2026). Mediators see progress in efforts to halt Iran war as drone attacks rattle region
https://apnews.com/article/d57e675a7be6dbdd34561909ced240d0
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aprašo JAV ir Irano situaciją, pateikdamas svarbią informaciją apie derybas ir karinius veiksmus. Jis yra suprantamas ir aktualus lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia faktus apie JAV ir Irano situaciją, remiasi oficialiais pareiškimais ir skirtingomis šalių pozicijomis, todėl atitinka tikslumo ir nešališkumo reikalavimus.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbų tarptautinį konfliktą tarp JAV ir Irano, kuris gali turėti įtakos ne tik regionui, bet ir pasaulio saugumui. Jo savalaikumas yra akivaizdus, nes situacija nuolat kinta ir reikalauja nuolatinės stebėsenos.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV ir Irano konfliktą, derybų eigą ir tarpininkų pastangas, kas yra aktualu visuomenei. Jame analizuojamos abi šalių pozicijos, todėl jis prisideda prie informuotumo didinimo.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl karinių veiksmų ir nesubalansuotai pateikia informaciją, nes daugiausia dėmesio skiria konfliktui ir grasinimams, o ne taikos deryboms.
