Geopolitinė įtampa išaugino dujų ir naftos kainas
Praėjusią savaitę paaštrėjusi geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose turėjo reikšmingos įtakos pasaulinėms energijos išteklių rinkoms. Dėl padidėjusio neapibrėžtumo investuotojai reagavo į galimus tiekimo sutrikimus, todėl brango tiek gamtinės dujos, tiek nafta.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Nyderlandų TTF prekybos taške gamtinių dujų kaina per savaitę padidėjo 6,5 proc. ir pasiekė 50,8 euro už megavatvalandę[1].
Rinkos dalyviai taip pat tikisi, kad artimiausiu metu dujų kainos išliks aukštesnės nei buvo prognozuota prieš savaitę. Ateities sandoriai rodo, kad jos gali svyruoti nuo 28 iki 64 eurų už megavatvalandę. Tuo metu Europos dujų saugyklose sukaupta kiek daugiau nei 55 proc. pajėgumų, o Inčukalnio saugykla Latvijoje užpildyta beveik 45 proc.
Per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą per savaitę rinkai buvo patiekta beveik 516 GWh dujų. Nors Lietuvoje jų suvartojimas sumažėjo iki 155,2 GWh, dar beveik 349 GWh buvo perduota Latvijai, o biodujų gamyba nežymiai padidėjo.
Naftos brangimas padidino degalų kainas Lietuvoje
Geopolitinė įtampa paveikė ir naftos rinką – „Brent“ rūšies naftos vidutinė kaina per savaitę šoktelėjo beveik 11 proc. ir pasiekė 94,4 JAV dolerio už barelį. Šis augimas netrukus atsispindėjo ir Lietuvos degalinių švieslentėse, kur brango pagrindinės degalų rūšys.
LEA duomenimis, dyzelino vidutinė kaina per savaitę padidėjo 5,6 proc. ir siekė 1,95 euro už litrą, o benzinas pabrango 3,5 proc. – iki 1,78 euro už litrą. Vienintelės suskystintos naftos dujos pigo – jų kaina sumažėjo 0,8 proc. ir siekė 0,75 euro už litrą.
Nepaisant šių pokyčių, Lietuva išlaikė mažiausios vidutinės benzino kainos poziciją tarp Baltijos valstybių, o pigiausias dyzelinas buvo fiksuojamas Estijoje. Tuo metu biokuro kaina per savaitę taip pat augo – ji padidėjo 6,8 proc. ir pasiekė 26,48 euro už megavatvalandę.
Elektros rinkoje – priešinga tendencija: kainos smuko ketvirtadaliu
Skirtingai nei dujų ir naftos rinkose, elektros sektoriuje praėjusią savaitę vyravo kainų mažėjimo tendencija. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo nuo 100,4 iki 75 eurų už megavatvalandę, arba 25 proc. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tam didžiausią įtaką turėjo savaitgalį išaugusi vietinė elektros gamyba ir mažesnis elektros vartojimas.
Per liepos 20–26 dienas elektros suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 2 proc. ir sudarė 217,8 GWh. Tuo metu bendra elektros gamyba, palyginti su ankstesne savaite, sumenko 15 proc. ir siekė 184,4 GWh. Ryškiausias kritimas fiksuotas saulės elektrinėse, kurios pagamino daugiau kaip ketvirtadaliu mažiau elektros nei savaitę anksčiau.
Mažėjo ir vėjo, hidroelektrinių bei šiluminių elektrinių generacija – atitinkamai 2,9 proc., 1,7 proc. ir 23 proc., tačiau net ir šiomis sąlygomis išaugusi vietinė gamyba savaitgalį bei sumažėjęs vartojimas lėmė reikšmingą didmeninės elektros kainos kritimą.
