„Brent“ ir WTI nafta atpigo daugiau kaip 4 procentais
Pirmadienį, liepos 27 dieną, naftos kainos smarkiai krito, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas antrą parą susilaikė nuo naujų smūgių Persijos įlankos regione. Rinkos tai įvertino kaip pirmą apčiuopiamą ženklą, kad beveik 2 savaites trukęs naujas konflikto eskalacijos etapas gali būti pristabdytas.
Ankstyvoje Azijos prekyboje rugsėjo mėnesio „Brent“ naftos ateities sandorių kaina sumažėjo maždaug 4,1 proc. – iki 92,82 JAV dolerio už barelį. Sesijos pradžioje kaina trumpam buvo smukusi žemiau 90 JAV dolerių ribos.
JAV WTI nafta tuo pačiu metu atpigo apie 4,5 proc. – iki 85,29 JAV dolerio už barelį. Abu pagrindiniai naftos kainų rodikliai nusileido iki žemiausio lygio per beveik savaitę, nors prieš tai buvo kilę 3 savaites iš eilės.
Skirtinguose rinkos pranešimuose pateikiami šiek tiek kitokie kainų ir kritimo dydžiai, nes duomenys buvo fiksuojami skirtingu prekybos metu ir pagal skirtingo pristatymo mėnesio sutartis. Pavyzdžiui, aktyviau prekiaujama spalio mėnesio „Brent“ sutartis buvo atpigusi iki maždaug 87,48 JAV dolerio už barelį.
Naftos rinka per kelias dienas prarado dalį karo metu sukaupto prieaugio
Praėjusią savaitę „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš 100 JAV dolerių už barelį. Tai buvo aukščiausias lygis nuo gegužės, pasiektas baiminantis, kad smūgiai gali ilgam sustabdyti laivybą Hormūzo sąsiauryje ir sutrikdyti Saudo Arabijos naftos eksportą per Raudonąją jūrą.
Penktadienį kainos pradėjo trauktis pasirodžius informacijai apie Kinijos pastangas atnaujinti įstrigusias JAV ir Irano derybas. Tą dieną „Brent“ nafta atpigo 3,88 proc. – iki 96,78 JAV dolerio, nors per visą savaitę dar išsaugojo beveik 10 proc. prieaugį.
Pirmadienio nuosmukis parodė, kokią didelę kainos dalį sudarė vadinamoji geopolitinės rizikos premija. Vos sumažėjus tiesioginių smūgių tikimybei, dalis prekybininkų ėmė pardavinėti anksčiau įsigytas sutartis, sudarytas tikintis ilgalaikio tiekimo sutrikimo.
Vis dėlto nafta tebėra gerokai brangesnė negu prieš naujausią konflikto eskalaciją. Todėl dabartinis kritimas dar nereiškia, kad pasaulinė energijos rinka sugrįžo į iki karo buvusią padėtį.
JAV sustabdė smūgius, o Iranas pažadėjo neatsakyti pirmas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė laikinai sustabdyti beveik 2 savaites vykdytus smūgius Iranui, kad tarpininkai gautų daugiau laiko diplomatinėms pastangoms. Vašingtonas pabrėžia, kad karinės galimybės lieka svarstomos, todėl dabartinė pauzė oficialiai nėra paskelbta paliaubų susitarimu.
Iranas pareiškė taip pat stabdantis atsakomuosius veiksmus, kol JAV neatnaujins atakų. Teheranas savo karines operacijas vadina atsaku į JAV smūgius, todėl bando parodyti, kad tolesnė eskalacija priklausys nuo Vašingtono sprendimų.
Tarpininkavimo procese dalyvauja Kinija, Pakistanas ir Omanas. Derybose daug dėmesio skiriama Hormūzo sąsiaurio atvėrimui, laivų saugumui ir sąlygoms, kuriomis Iranas sutiktų atnaujinti laisvesnę prekybinę laivybą.
Tačiau kol kas nepaskelbtas pasirašytas susitarimas, konkretus paliaubų terminas arba sąsiaurio atvėrimo grafikas. Naftos kainos pirmiausia sureagavo į sumažėjusią artimiausio smūgio tikimybę, o ne į galutinai išspręstą konfliktą.
Hormūzo sąsiauris tebėra beveik uždarytas prekybinei laivybai
Nepaisant karinės pauzės, laivų judėjimas Hormūzo sąsiauriu išliko labai ribotas. Savaitgalį per šį strateginį vandens kelią kasdien praplaukė mažiau kaip 10 žaliavas gabenančių laivų.
Iki konflikto per Hormūzo sąsiaurį buvo transportuojama maždaug penktadalis pasaulinio naftos tiekimo. Šiuo keliu eksportuojama Saudo Arabijos, Irako, Jungtinių Arabų Emyratų, Kuveito, Kataro ir paties Irano energijos produkcija.
Net ir paskelbus tvirtesnes paliaubas, laivybos atkūrimas gali užtrukti. Tanklaivių savininkai, draudikai ir įgulų valdytojai pirmiausia sieks įsitikinti, kad laivams nebegresia raketų, dronų, minų ar sulaikymo pavojus.
Laivai taip pat turi būti grąžinti į Persijos įlanką, o uostuose susikaupę kroviniai – pakrauti ir išgabenti. Dėl šių priežasčių karinė pauzė gali numušti naftos kainą daug greičiau, negu realiai atkurti ankstesnius eksporto srautus.
Raudonoji jūra išlieka antru pavojingu naftos transportavimo tašku
Situaciją apsunkina tai, kad naftos transportavimo problemos neapsiriboja Hormūzo sąsiauriu. Jemeno husiai surengė išpuolių prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą prie Raudonosios jūros ir grasino riboti su šia valstybe susijusią laivybą.
Saudo Arabija dalį naftos gali vamzdynais nukreipti iš Persijos įlankos į Raudonosios jūros pakrantę. Tačiau šis atsarginis kelias praranda dalį savo vertės, jeigu nesaugi tampa laivyba per Bab el Mandebo sąsiaurį.
Sekmadienį laivų judėjimas šiame sąsiauryje sumažėjo. Keli Kinijos tanklaiviai vis dėlto sugebėjo išplaukti į atvirus vandenis, tačiau bendras prekybinės laivybos aktyvumas išliko mažesnis už įprastą.
Papildomą spaudimą pasiūlai kelia Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, terminalams ir laivams. Todėl net sumažėjus įtampai Persijos įlankoje pasaulinės naftos tiekimo grandinės tebėra pažeidžiamos keliuose regionuose vienu metu.
Atpigusi nafta sumažino infliacijos ir palūkanų didinimo baimę
Naftos kainų kritimas iš karto pagerino nuotaikas kitose finansų rinkose. JAV ir Europos akcijų indeksų ateities sandoriai kilo, obligacijų pajamingumas mažėjo, o JAV doleris susilpnėjo euro ir Japonijos jenos atžvilgiu.
Brangesnė nafta didina degalų, transporto, aviacijos, chemijos pramonės ir prekių pristatymo sąnaudas. Šios išlaidos palaipsniui perkeliamos vartotojams, todėl ilgai išsilaikanti aukšta naftos kaina gali paskatinti bendrą infliaciją.
Rinkos vertinama tikimybė, kad JAV Federalinis rezervų bankas artimiausiame posėdyje padidins palūkanų normas 0,25 procentinio punkto, sumažėjo nuo 37,4 iki 33,7 proc. Investuotojai tikisi, kad mažesnės energijos kainos leis centriniam bankui išvengti naujo pinigų politikos griežtinimo.
Tačiau vienos prekybos dienos kainų kritimas dar negarantuoja mažesnės infliacijos. Tam reikėtų, kad nafta ilgesnį laiką išliktų pigesnė, būtų atkurta laivyba, o energijos tiekimo įmonės ir degalų pardavėjai sumažėjusias žaliavos sąnaudas perkeltų galutinėms kainoms.
Degalų kainos vartotojams mažės lėčiau negu naftos indeksas biržoje
Naftos ateities sandorių kainos gali pasikeisti per kelias minutes, tačiau degalų kainos degalinėse taip greitai nereaguoja. Mažmeninė benzino ir dyzelino kaina priklauso nuo anksčiau įsigytos naftos, perdirbimo sąnaudų, transportavimo, mokesčių, biopriedų ir pardavėjų maržų.
Jungtinėse Valstijose vidutinė benzino kaina jau buvo pakilusi iki maždaug 4,11 JAV dolerio už galoną. Prieš mėnesį ji siekė apie 3,90 JAV dolerio, o prieš metus – maždaug 3,15 JAV dolerio.
Europoje ir Lietuvoje kainų pokytį papildomai veikia euro ir JAV dolerio kursas, nes nafta tarptautinėje rinkoje perkama doleriais. Pirmadienį sustiprėjęs euras teoriškai dar labiau mažina importuojamos naftos kainą euro zonos pirkėjams.
Ryškesnis poveikis degalinėse būtų matomas tik tuo atveju, jeigu dabartinis naftos kainų kritimas išsilaikytų bent kelias savaites. Naujas JAV ar Irano smūgis, ataka prieš tanklaivį arba žlugusios derybos šią kryptį galėtų pakeisti per vieną prekybos sesiją.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Oil prices plunge as US and Iran pause strikes over Strait of Hormuz
https://www.euronews.com/business/2026/07/27/oil-prices-plunge-as-us-and-iran-pause-strikes-over-strait-of-hormuz
Reuters. (2026). Oil slips 4% after US, Iran pause fighting over weekend
https://www.reuters.com/business/energy/oil-slips-more-than-5-after-us-pauses-strikes-iran-2026-07-26/
Associated Press. (2026). Oil prices ease after US and Iran pause their attacks
https://apnews.com/article/2fdef9c0b59d90367206d103f0939d30
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia naftos kainų pokyčius ir jų priežastis, todėl jis yra įdomus ir vertingas paprastam skaitytojui, besidominčiam geopolitika ir ekonomika.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie naftos kainų pokyčius ir jų priežastis, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai nurodoma, kad rinkos reakcija yra susijusi su geopolitinėmis aplinkybėmis, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra pasenęs, nes jame pateikiama informacija apie įvykius, kurie įvyko liepos 27 dieną, o šiuo metu yra spalio mėnuo. Dėl to jo aktualumas ir reikšmingumas Lietuvos auditorijai yra labai ribotas.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naftos kainų pokyčius, susijusius su geopolitinėmis įtampomis, ir gali būti naudingas skaitytojams, norintiems suprasti rinkos tendencijas ir jų priežastis.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie naftos kainų pokyčius ir geopolitinę situaciją, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, todėl jis yra psichologiškai saugus.
