Lenkijos „Brave Mind Fighters“ komanda URKL atrankoje užėmė 4 vietą
7 Lenkijos inžinierių ir dirbtinio intelekto tyrėjų komanda „Brave Mind Fighters“ pateko tarp geriausiai įvertintų tarptautinės humanoidinių robotų kovų lygos URKL dalyvių. Lenkai atrankos etape užėmė 4 vietą ir pasiekė geriausią rezultatą tarp Europos komandų.
URKL reiškia „Ultimate Robot Knock-out Legend“. Turnyrą inicijavo humanoidinius robotus gaminanti Kinijos bendrovė „EngineAI“, o pagrindiniai varžybų etapai rengiami Šendžene. Komandos kuria valdymo sistemas, kurios turi išmokyti vienodus robotus smūgiuoti, gintis, išlaikyti pusiausvyrą ir reaguoti į priešininko veiksmus.
Svarbu patikslinti, kad lenkai kol kas neužėmė 4 vietos galutiniame robotų kovų turnyre. Jie buvo ketvirti programinės įrangos ir virtualių modelių atrankoje, o pirmasis susidūrimas su fiziniais robotais jų dar tik laukia Kinijoje.
Pranešimuose nurodomas skirtingas URKL atrankos dalyvių skaičius
Kai kuriuose pranešimuose skelbiama, kad „Brave Mind Fighters“ užėmė 4 vietą tarp 200 komandų. Varšuvos technologijos universiteto paskelbtoje informacijoje pateikiami kitokie skaičiai – 32 geriausios komandos esą buvo atrinktos iš 75 registruotų grupių.
Šis neatitikimas gali būti susijęs su skirtingai skaičiuojamomis paraiškomis, pradiniais dalyviais ir galutinai užregistruotomis komandomis. Viešai prieinamoje URKL medžiagoje nepateikiama pakankamai išsami atrankos lentelė, kuri leistų vienareikšmiškai suderinti abu skaičius.
Patikimai galima teigti, kad Lenkijos komanda tarp 32 į kitą etapą patekusių dalyvių buvo įvertinta 4 vieta. Tai suteikė jai teisę vykti į Šendženą ir savo algoritmus pirmą kartą išbandyti su organizatorių pateiktu fiziniu humanoidiniu robotu.
Lenkijos komandą sudaro 7 inžinieriai ir dirbtinio intelekto tyrėjai
„Brave Mind Fighters“ komandai priklauso Arkadiuszas Cybulskis, Piotras Gerke, Konradas Suchodolskis, Nikodemas Kuliśas, Walery Kusznirskis, Jacekas Cabanas ir Piotras Zarzyckis. Grupės branduolį sudaro Varšuvos technologijos universiteto Mechatronikos fakultete veikiančio humanoidų studentų mokslinio būrelio nariai.
Prie projekto prisideda ir universiteto Elektronikos bei informacinių technologijų fakulteto studentai. Komanda taip pat bendradarbiauja su SWPS universiteto „HumanTech“ centru ir Lenkijos dirbtinio intelekto bendruomene.
Projektas plėtojamas be didelės robotikos korporacijos finansinio užnugario. Komandai reikia lėšų kelionei į Kiniją, skaičiavimo ištekliams, laboratorinei įrangai ir galimybei kuo ilgiau dirbti su fiziniu robotu prieš prasidedant kovoms.
Humanoidinis robotas kovos judesių mokėsi stebėdamas žmogų
Pirmiausia Lenkijos komanda įrašė tikro kovos menų specialisto atliekamus smūgius, gynybinius veiksmus, stovėsenas ir jų kombinacijas. Judesiams fiksuoti inžinieriai sukūrė palyginti nebrangią sistemą, kurioje panaudojo žaidimų konsolėms „Xbox“ skirtas „Kinect“ gylio kameras.
Užfiksuoti žmogaus judesiai negalėjo būti tiesiog nukopijuoti robotui. Humanoido galūnių proporcijos, svoris, sąnarių padėtys ir judėjimo ribos skiriasi nuo žmogaus kūno, todėl duomenis teko perkelti taikant vadinamąjį judesių pritaikymo procesą.
Dirbtinio intelekto modelis turėjo išmokti atkartoti smūgio trajektoriją ir kartu valdyti visą roboto kūną. Pavyzdžiui, atlikdamas šoninį smūgį ranka humanoidas privalo pasukti liemenį, perkelti svorio centrą, išlaikyti pėdas ant pagrindo ir pasirengti galimam priešininko atsakui.
Milijonai bandymų virtualioje aplinkoje išmokė robotą smūgiuoti ir neprarasti pusiausvyros
Kiekvienas roboto veiksmas nebuvo programuojamas kaip nekintanti iš anksto nustatyta komanda. Inžinieriai taikė sustiprintąjį mokymąsi, kai virtualus robotas milijonus kartų kartoja veiksmus ir palaipsniui išmoksta pasirinkti didžiausią numatytą atlygį suteikiantį judėjimo būdą.
Sistemoje vertinamas ne vien sėkmingas smūgis. Modelis taip pat gali būti apdovanojamas už išlaikytą pusiausvyrą, taisyklingą kūno padėtį, greitą atsitiesimą ir tinkamą reakciją į priešininko judėjimą. Kritimas, perteklinis energijos naudojimas arba sąnarių ribų viršijimas laikomi nepageidaujamu rezultatu.
Komanda sukūrė automatizuotą mokymo sistemą, veikiančią grafikos procesoriuose. Ji leidžia vienu metu tikrinti daugybę modelių, keisti parametrus ir palyginti, kurie algoritmai geriausiai valdo roboto judesius virtualioje kovos aplinkoje.
Tikroji lenkų roboto kova prasidės tik perkėlus algoritmus į fizinį T800
Iki atrankos pabaigos pagrindinis komandos darbas vyko simuliacijoje. Lenkijos inžinieriai neturėjo nuolatinės prieigos prie varžybose naudojamo fizinio roboto, todėl dar negalėjo patikrinti, kaip jų modelis veiks tikrame ringe.
Perkėlus programinę įrangą iš simuliacijos į realią mašiną atsiranda vadinamasis simuliacijos ir tikrovės atotrūkis. Tikrame robote sąnariai turi mechaninį laisvumą, varikliai kaista, baterija senka, grindų sukibimas kinta, o smūgio jėga ir vibracija ne visuomet tiksliai atitinka kompiuterio apskaičiuotą modelį.
Todėl 4 vieta atrankoje dar negarantuoja tokio pat rezultato fizinėse kovose. Šendžene paaiškės, ar virtualioje aplinkoje išmokti veiksmai gali būti saugiai ir stabiliai atliekami keliasdešimt kilogramų sveriančio humanoido.
„EngineAI T800“ savo dydžiu ir mase prilygsta suaugusiam žmogui
URKL komandos dirba su Kinijos bendrovės „EngineAI“ sukurta T800 platforma. Gamintojo duomenimis, humanoido aukštis siekia 173 centimetrus, o svoris, priklausomai nuo versijos, svyruoja nuo 75 iki 85 kilogramų.
Skirtingos roboto versijos turi nuo 25 iki 46 judėjimo laisvės laipsnių, įskaitant papildomus judesius atliekančias plaštakas. Gamintojas taip pat nurodo iki 450 Nm siekiantį didžiausią sąnarių sukimo momentą ir ne mažesnį kaip 3 metrų per sekundę judėjimo greitį.
Šie duomenys apibūdina bendrą T800 produktų šeimą, todėl nebūtinai tiksliai atitinka konkrečią kovoms pritaikytą roboto konfigūraciją. Varžybose svarbi ne vien mechaninė galia – rezultatą lems programinė įranga, pusiausvyros kontrolė, energijos valdymas ir gebėjimas po smūgio išlikti ant kojų.
Robotų kovos taps fizinio dirbtinio intelekto bandymų laboratorija
Humanoidų kovos pirmiausia kuriamos kaip žiūrovams patrauklus reginys, tačiau jų metu sprendžiamos ir realios robotikos problemos. Mašina privalo vienu metu valdyti daugybę sąnarių, atpažinti aplinką, reaguoti į kontaktą ir priimti sprendimus per labai trumpą laiką.
Panašūs metodai gali būti naudojami mokant robotus dirbti gamyklose, sandėliuose, gelbėjimo operacijose ir pavojingoje infrastruktūroje. Gebėjimas neprarasti pusiausvyros po netikėto smūgio gali būti pritaikytas ir robotui paslydus, atsitrenkus į kliūtį ar nešant judantį krovinį.
Vis dėlto pergalė ringe dar neįrodo, kad humanoidas pasirengęs komerciniam darbui. Pramonėje svarbesni saugumas, tikslus daiktų paėmimas, ilgas nepertraukiamas veikimas, patikimumas ir ekonomiškai pagrįsta kaina.
Rugpjūtį prasidės fizinės kovos, o URKL finalas numatytas gruodį
Kitame URKL etape 32 atrinktos komandos turėtų dirbti su tikrais T800 robotais Šendžene. Skelbta, kad fizinis atrankos etapas numatytas rugpjūtį, tačiau tiksli jo data ir visų dvikovų tvarkaraštis dar nėra viešai paskelbti.
Po šio etapo dalis komandų pateks į grupines varžybas. Geriausius rezultatus pasiekę dalyviai turėtų kovoti gruodį rengiamame sezono finale.
Turnyro organizatoriai čempionams žada 10 kilogramų aukso diržą, kurį vertina maždaug 10 mln. juanių. Tačiau Lenkijos komandai artimiausias ir svarbiausias išbandymas bus paprastesnis – įrodyti, kad kompiuterio ekrane kovoti išmokęs robotas ant tikro ringo sugebės išstovėti ant kojų.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Polish robot fighters punch above their weight in global showdown
https://tvpworld.com/94521428/polish-team-takes-4th-in-global-humanoid-robot-fight-league
Warsaw University of Technology. (2026). WUT students reach the finals of a robotics competition in Shenzhen
https://eng.pw.edu.pl/News/WUT-students-reach-the-finals-of-a-robotics-competition-in-Shenzhen
Polskie Radio. (2026). Polish team breaks into global elite of humanoid robot combat
https://www.polskieradio.pl/395/7786/Artykul/3712786,polish-team-breaks-into-global-elite-of-humanoid-robot-combat
