Naujas posūkis švietimo reformoje – prezidentas sustabdė Seimo sprendimą
Vos Seimui nusprendus atsisakyti minimalaus pasiekimų slenksčio dešimtokams, prezidentas Gitanas Nausėda pasinaudojo veto teise. Šalies vadovas įsitikinęs, kad tokie pokyčiai negali būti įgyvendinami neparengus aiškios sistemos, kuri užtikrintų pagalbą mokymosi sunkumų turintiems mokiniams. Vietoj visiško reikalavimo atsisakymo prezidentas siūlo jo įsigaliojimą atidėti trejiems metams – iki 2029-ųjų.
Pasak šalies vadovo, papildomas laikas turėtų būti išnaudotas stiprinant ankstyvą mokymosi sunkumų nustatymą, gerinant individualios pažangos stebėseną, užtikrinant veiksmingesnę pagalbą mokiniams, įvertinant Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) modelį bei plečiant profesinio ir kitų tęstinio mokymosi kelių prieinamumą[1].
Prezidentas taip pat pabrėžia, kad pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti bent minimalų ugdymo programoje numatytų žinių ir gebėjimų lygį. Anot jo, pasiekimų kartelė nėra aukštas akademinis reikalavimas, o bazinis standartas, kurį turėtų pasiekti kiekvienas pagrindinio ugdymo programą baigęs mokinys.
Prezidentas įspėja: vien atsisakyti reikalavimo nepakanka
Jo Ekscelencijos vertinimu, Seimo priimtos pataisos panaikina svarbią 2022 metais įteisintos mokinių pasiekimų vertinimo sistemos dalį, tačiau nepasiūlo aiškaus sprendimo, kaip ateityje būtų sprendžiamos mokinių mokymosi problemos.
„Nenustatoma, koks galėtų būti individualus mokymosi spragų šalinimo planas, kaip būtų pasiekiama, kad mokinys būtų įpareigotas jo laikytis, kaip būtų stebima mokinio pažanga ir vertinamas pagalbos veiksmingumas. Vien teisinės pasekmės panaikinimas nepašalina mokymosi sunkumų priežasčių ir neužtikrina, kad mokinys aukštesnėje ugdymo pakopoje gaus jam reikalingą pagalbą“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
G. Nausėda taip pat atkreipia dėmesį, kad nepašalintos mokymosi spragos ilgainiui tik gilėja – apsunkina pasirengimą brandos egzaminams, mažina mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir didina ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos riziką.
Jo vertinimu, minimalaus pasiekimų lygio atsisakymas dar prieš jam įsigaliojant silpnina švietimo politikos nuoseklumą. Prezidentas taip pat pažymi, kad abejones dėl tokių pokyčių yra išreiškusios mokyklų vadovų, mokytojų, aukštųjų mokyklų, mokinių, studentų, verslo bei kitos visuomeninės organizacijos.
Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.
Prezidentas vetavo PUPP pataisas
Tuo tarpu penktadienį šalies vadovas pasirašė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma nuo šių metų rugsėjo turėjusio įsigalioti reikalavimo viduriniam išsilavinimui įgyti išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus. Tai reiškia, kad abiturientams ir toliau pakaks dviejų valstybinių brandos egzaminų. Tokį sprendimą dar liepos viduryje priėmė Seimas, panaikinęs ankstesnės kadencijos parlamento patvirtintas pataisas.
Trijų valstybinių brandos egzaminų reikalavimo atsisakymą inicijavo socialdemokratai, argumentuodami, kad dabartinės tvarkos keisti nereikėtų. Tuo metu diskusijos dėl dešimtokų PUPP kartelės prieš prezidento sprendimą išryškino skirtingas pozicijas – dalis švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninių organizacijų ragino išlaikyti minimalų pasiekimų slenkstį, o švietimo ministrė Raminta Popovienė laikėsi nuomonės, kad vieno patikrinimo rezultatas neturėtų lemti mokinio galimybių tęsti mokslus.
Primename, kad 2022 metais priimtos Švietimo įstatymo pataisos numatė, jog nuo 2026 metų rugsėjo 1-osios dešimtokai, norintys tęsti mokslus vienuoliktoje klasėje, PUPP turėtų išlaikyti bent ketvertui. Tačiau šių metų liepą parlamentas šio reikalavimo atsisakė ir nusprendė palikti iki šiol galiojusią tvarką, pagal kurią pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir atlikus pasiekimų patikrinimą.
