Trijų valstybinių brandos egzaminų reikalavimo atsisakyta
Planuoti pokyčiai atšaukiami – abiturientams ir toliau pakaks dviejų valstybinių brandos egzaminų. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą, kuriuo atsisakoma nuo rugsėjo turėjusios įsigalioti naujos tvarkos.
Prezidentūra penktadienį patvirtino, kad šalies vadovas pasirašė įstatymą, kuriuo panaikinami anksčiau numatyti Švietimo įstatymo pakeitimai. Pagal juos vidurinį išsilavinimą būtų galima įgyti tik išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus[1].
Šiuos pakeitimus dar liepos viduryje atšaukė Seimas, panaikinęs ankstesnės kadencijos parlamento priimtą sprendimą. Naujoji tvarka turėjo įsigalioti šių metų rugsėjį.
Įstatymo pakeitimus inicijavo socialdemokratai, siekę išsaugoti dabar galiojančią tvarką. Tai reiškia, kad ir toliau viduriniam išsilavinimui įgyti pakaks dviejų valstybinių brandos egzaminų.
Sprendimas reikalingas ir dėl egzaminų kartelės
Tuo tarpu diskusijos verda ir dėl dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP). Jo Ekcelencija ketvirtadienį, prieš apsispręsdamas, ar pasirašyti Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, ar jas vetuoti, surengė susitikimą su švietimo bendruomenės atstovais. Jame dalyvavo mokyklų vadovai, mokytojai, švietimo ekspertai, savivaldybių bei kitų organizacijų atstovai.
Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė teigė, kad galutinis sprendimas bus priimtas penktadienį, tačiau pripažino, jog jis greičiausiai netenkins visų pusių. Pasak jos, šalies vadovas siekia įsiklausyti į skirtingas nuomones, įvertinti galimas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes bei priimti sprendimą, kuris šiuo metu būtų geriausias Lietuvos švietimo sistemai[2].
Dėl PUPP kartelės nuomonės išsiskyrė
Diskusijos įsiplieskė po to, kai Seimas nusprendė atsisakyti anksčiau numatyto reikalavimo dešimtokams PUPP surinkti bent minimalų – ketverto – įvertinimą. Ši tvarka turėjo įsigalioti nuo 2026 metų rugsėjo, tačiau parlamentui pritarus naujoms pataisoms liktų galioti dabartinis modelis – PUPP išliktų privalomas visiems dešimtokams, tačiau jo rezultatai ir toliau neturėtų įtakos mokinio galimybėms pereiti į vienuoliktą klasę.
Tokį Seimo sprendimą sukritikavo 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos, kurios kreipėsi į prezidentą ragindamos pataisas vetuoti. Jų teigimu, minimalaus pasiekimų slenksčio atsisakymas gali silpninti mokinių motyvaciją ir neigiamai paveikti ugdymo kokybę.
Tuo metu švietimo ministrė Raminta Popovienė laikosi priešingos pozicijos – anot jos, vieno patikrinimo rezultatas neturėtų tapti nuosprendžiu šešiolikmečio ateičiai ar išstumti jo iš švietimo sistemos. Ministrė taip pat pabrėžia, kad profesinės mokyklos pasirinkimas turėtų būti sąmoningas jauno žmogaus sprendimas, o ne pasekmė dėl neišlaikyto PUPP.
