Daugiau nei pusė Lietuvos įmonių vis dar skolingos VMI
Nors daugiau nei pusė Lietuvos įmonių vis dar turi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bendras verslo finansinis vaizdas pamažu gerėja. Naujausi „Creditinfo Lietuva“ duomenys rodo, kad iki 2026 m. birželio VMI skolingos buvo beveik 119,4 tūkst. įmonių, tačiau bendra mokestinių įsiskolinimų suma mažėjo. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį į kitą nerimą keliantį signalą – augančią areštuotų lėšų apimtį.
Nuo vasario iki birželio VMI skola sumažėjo apie 35 mln. eurų, „Sodros“ – beveik 5 mln. eurų, o Kreditų biuro sistemoje registruojamos įmonių skolos susitraukė dar beveik 30 mln. eurų. Nors bendrovių, turinčių mokestinių įsiskolinimų, skaičius vis dar didėja, jų augimo tempas pastaraisiais mėnesiais pastebimai sulėtėjo, o socialinio draudimo įsiskolinimai mažėjo sparčiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai[1].
„Vertinant vien bendras skolų sumas, mokėjimų drausmė šį pavasarį netgi pagerėjo. Skolos mažėjo sparčiau, nei įprasta sezoniškai, o įsiskolinusių „Sodrai“ įmonių sumažėjo. Todėl rodikliai nėra būdingi prasidedančiam ekonominiam sunkmečiui“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse Vaidas Žagūnis.
Augantys sąskaitų areštai siunčia kitokį signalą
Nepaisant gerėjančių bendrų skolų rodiklių, finansinę verslo situaciją atskleidžia ne tik įsiskolinimų dydis. Daugiau nerimo kelia auganti areštuotų lėšų suma, kuri nuo vasario padidėjo apie 8,3 mln. eurų ir pasiekė maždaug 633 mln. eurų. Tuo metu Kreditų biuro sistemoje registruojamos įmonių skolos per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik penktadaliu – gerokai sparčiau nei pernai.
Šiuo metu areštuotas sąskaitas turi 5 136 įmonės – apie 1,5 proc. daugiau nei vasarį. Taip pat išaugo vidutinė vienai bendrovei tenkanti areštuotų lėšų suma, kuri dabar siekia apie 70,6 tūkst. eurų. Nors pokyčiai nėra dideli, jų kryptis rodo, kad daliai įmonių finansiniai sunkumai gali tapti vis labiau juntami, nes sąskaitų areštai paprastai reiškia jau pradėtą priverstinį skolų išieškojimą.
Didžiausia rizika ryškėja transporto sektoriuje
Didžiausia mokestinių skolų dalis ir toliau tenka prekybos, nekilnojamojo turto, gamybos, statybos bei transporto sektoriams. Prekybos įmonėms tenka beveik 28 proc. visų VMI skolų, nekilnojamojo turto bendrovėms – apie 17 proc., gamybos ir statybos sektoriams – po maždaug 13 proc., o transporto įmonėms – apie 11 proc.
Vis dėlto būtent transporto ir sandėliavimo sektoriuje šį pavasarį fiksuota prasčiausia finansinių rodiklių dinamika – čia blogėjo tiek skolų, tiek areštuotų lėšų rodikliai. Analitikų vertinimu, tam įtakos gali turėti geopolitinis neapibrėžtumas bei energijos išteklių kainų svyravimai, nors kol kas keturių mėnesių duomenų nepakanka vienareikšmiškai kalbėti apie ilgalaikę tendenciją.
Pabrėžiama, kad bendri verslo finansiniai rodikliai kol kas nerodo sisteminio ekonomikos silpnėjimo. Tačiau vertinant verslo partnerių patikimumą svarbu atsižvelgti ne tik į mokestinių skolų dydį, bet ir į taikomas išieškojimo priemones. Būtent sąskaitų areštų dinamika gali tapti vienu pirmųjų signalų, kad atskiruose sektoriuose finansiniai sunkumai iš potencialios rizikos virsta realiomis problemomis.
