Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja galutinai patvirtino teisę į pagalbą mirti
Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja liepos 15 dieną galutinai priėmė įstatymą, leidžiantį daliai nepagydomomis ligomis sergančių suaugusiųjų prašyti medicininės pagalbos nutraukti gyvenimą. Už teisės aktą balsavo 291 deputatas, prieš – 241, dar 29 parlamentarai susilaikė. Balsavime dalyvavo 561 Nacionalinės Asamblėjos narys.
Priimtas įstatymas užbaigė daugiau kaip dvejus metus trukusį parlamentinį procesą, kurį inicijavo prezidentas Emmanuelis Macronas. Projektas kelis kartus keliavo tarp parlamento rūmų, tačiau Nacionalinei Asamblėjai ir Senatui nepavyko susitarti dėl bendros redakcijos.
Konservatyvesnės sudėties Senatas liepos 7 dieną atsisakė toliau svarstyti projektą ir jį atmetė. Pagal Prancūzijos Konstitucijoje nustatytą procedūrą galutinį sprendimą po nesėkmingų abiejų rūmų derybų galėjo priimti Nacionalinė Asamblėja.
Pagalbos mirti galės prašyti tik griežtus medicininius ir teisinius kriterijus atitinkantys pacientai
Teise galės pasinaudoti ne jaunesni kaip 18 metų Prancūzijos piliečiai arba teisėtai ir nuolat šalyje gyvenantys asmenys. Pacientas turės sirgti sunkia ir nepagydoma liga, pasiekusia pažengusią arba galutinę stadiją, ir patirti nuolatines fizines ar psichologines kančias, kurių neįmanoma tinkamai numalšinti arba kurių gydymo žmogus atsisako.
Prašymas turės būti pateiktas laisva valia, be išorinio spaudimo, o pacientas privalės gebėti suprasti savo sprendimą ir jo pasekmes. Vien psichikos liga negalės būti pagrindas suteikti pagalbą mirti, o žmonės, praradę gebėjimą aiškiai išreikšti valią ir priimti sąmoningą sprendimą, reikalavimų neatitiks.
Įstatyme nenustatytas konkretus likusio gyvenimo terminas, pavyzdžiui, šeši mėnesiai. Prancūzijos įstatymų leidėjai tokio kriterijaus atsisakė argumentuodami, kad gydytojai ne visada gali patikimai numatyti, kiek žmogui liko gyventi, todėl pagrindiniu vertinimo matu taps ligos stadija, kančios ir paciento gebėjimas apsispręsti.
Mirtiną preparatą pacientas turės suvartoti pats, išskyrus fiziškai nepajėgius žmones
Patvirtinus prašymą pacientui būtų suteiktas mirtiną poveikį turintis preparatas. Pagrindinė įstatymo taisyklė numato, kad žmogus jį turi suvartoti pats. Jeigu dėl fizinės būklės to padaryti negalėtų, preparatą galėtų suleisti gydytojas arba slaugytojas.
Procedūra galėtų būti atliekama paciento namuose, gydymo įstaigoje arba kitoje suderintoje vietoje. Su pagalba mirti susijusias medicinines išlaidas turėtų padengti Prancūzijos valstybinė sveikatos draudimo sistema.
Gydytojams ir slaugytojams numatyta sąžinės išlyga, leidžianti atsisakyti tiesiogiai dalyvauti procedūroje. Tačiau gydymo įstaigos negalėtų visos institucijos vardu uždrausti teisės aktu leidžiamos pagalbos, todėl pacientui turėtų būti sudaryta galimybė kreiptis į kitą specialistą.
Sprendimą turės patikrinti keli medikai, o pacientui bus paliktas apsvarstymo laikas
Prašymą gavęs gydytojas turės patikrinti, ar pacientas atitinka visus įstatyme nustatytus kriterijus. Prieš priimdamas sprendimą jis privalės konsultuotis bent su kitu gydytoju ir paciento priežiūroje dalyvaujančiu sveikatos priežiūros specialistu.
Patvirtinus prašymą pacientas turės dar kartą aiškiai išreikšti savo valią po privalomo mažiausiai dviejų dienų apsvarstymo laikotarpio. Jis galės bet kuriuo metu persigalvoti ir sustabdyti procedūrą, net jeigu visi ankstesni medicininiai vertinimai jau atlikti.
Šalininkai šiuos reikalavimus vadina apsauga nuo skubotų sprendimų ir spaudimo pažeidžiamiems žmonėms. Kritikai teigia, kad tokios sąvokos kaip „nepakeliamos kančios“ gali būti vertinamos nevienodai, todėl tikrasis įstatymo griežtumas paaiškės pradėjus jį taikyti gydymo įstaigose.
Prancūzijos medikai ir religinės organizacijos perspėja apie pavojų pažeidžiamiems pacientams
Įstatymo priešininkai baiminasi, kad sunkiai sergantys, neįgalūs, vieniši ar nuo artimųjų priklausomi žmonės gali pajusti tiesioginį arba netiesioginį spaudimą pasirinkti mirtį. Dalis medikų taip pat prieštarauja gydytojų įtraukimui į procedūrą, kurios tiesioginis tikslas yra paciento mirtis.
Griežčiausiai projektą kritikavo Katalikų Bažnyčia ir dalis konservatyvių politikų. Jie ragino pirmiausia užtikrinti vienodą paliatyviosios pagalbos prieinamumą visoje šalyje, nes paciento noras mirti gali būti susijęs su nepakankamai gydomu skausmu, vienatve arba prasta socialine priežiūra.
Įstatymo šalininkai atsako, kad paliatyvioji pagalba ir teisė prašyti pagalbos mirti nėra tarpusavyje nesuderinamos. Prancūzijos parlamentas pagalbos mirti klausimą svarstė kartu su atskira paliatyviosios priežiūros stiprinimo kryptimi, siekdamas, kad pacientas turėtų realų pasirinkimą, o ne būtų verčiamas apsispręsti dėl nesuteiktos medicininės pagalbos.
Įstatymas dar neįsigaliojo, nes jo laukia Konstitucinės Tarybos vertinimas
Galutinis Nacionalinės Asamblėjos balsavimas dar nereiškia, kad pagalbos mirti procedūros Prancūzijoje gali būti pradėtos iš karto. Įstatymas turi būti perduotas Konstitucinei Tarybai, kuri patikrins, ar jo nuostatos neprieštarauja Prancūzijos Konstitucijai.
Konstitucinei Tarybai patvirtinus teisės aktą, jį turės paskelbti prezidentas, o vyriausybė parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. Juose turės būti nustatyta preparatų išdavimo, medicininių vertinimų, priežiūros, duomenų registravimo ir procedūrų kontrolės tvarka.
Prancūzija priartėjo prie grupės Europos valstybių, kuriose viena ar kita forma leidžiama pagalba mirti. Tačiau skirtingų valstybių modeliai smarkiai skiriasi: vienur leidžiama tik gydytojo padedama savižudybė, kitur – ir eutanazija, o pacientų ligos, amžiaus bei gyvenimo trukmės kriterijai nėra vienodi.
Šaltiniai
Euronews. (2026). French parliament adopts assisted dying bill
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/15/french-parliament-passes-assisted-dying-bill-for-some-terminally-ill-adults
Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja. (2026). Scrutin public n° 8280 sur la proposition de loi relative au droit à l’aide à mourir
https://www.assemblee-nationale.fr/dyn/17/scrutins/8280
Prancūzijos Senatas. (2026). Proposition de loi relative au droit à l’aide à mourir
https://www.senat.fr/travaux-parlementaires/textes-legislatifs/la-loi-en-clair/proposition-de-loi-relative-au-droit-a-laide-a-mourir.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią temą apie pagalbą mirti Prancūzijoje, kuri gali būti aktuali ir įdomi lietuvių skaitytojams, ypač diskutuojant apie etinius klausimus.
Straipsnis pateikia aiškią informaciją apie Prancūzijos įstatymą dėl pagalbos mirti, atskleidžia etines diskusijas ir galimus pavojus, todėl jis atitinka etikos normas ir yra informatyvus.
Straipsnis yra aktualus, nes Prancūzijos sprendimas įteisinti pagalbą mirti gali turėti plačių pasekmių ir paskatinti diskusijas apie etinius klausimus Lietuvoje. Toks įstatymas gali paveikti ir kitų šalių politiką, todėl tai svarbi tema, kuri turėtų būti aptarta.
Straipsnis nagrinėja svarbią ir aktualią temą, susijusią su žmogaus teisėmis ir medicinos etika, todėl jis gali būti naudingas visuomenei. Jame pateikiama informacija apie Prancūzijos įstatymą, etines diskusijas ir galimus pavojus, kas skatina konstruktyvų dialogą.
Straipsnis nagrinėja jautrią temą, tačiau jis gali sukelti nepagrįstą nerimą ir emocinę įtampą, nes nepakankamai pabrėžia etinius aspektus ir galimas rizikas, susijusias su pagalba mirti.
