Verslas fiksuoja naują tendenciją – darbuotojai vasarai pasitraukia iš darbo rinkos
Lietuva jau ketverius metus iš eilės pirmauja Europos Sąjungoje pagal vadinamuosius nedarbo spąstus, o verslas vis garsiau kalba apie kitą problemą – darbuotojus, kurie vasarai savo noru pasitraukia iš darbo rinkos, gauna nedarbo išmokas ir po kelių mėnesių grįžta į darbą. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina įvertinti, ar tokia praktika nėra susijusi su dabartinės sistemos paskatomis.
Anot LPK, pastaruoju metu vis daugiau įmonių iš skirtingų Lietuvos regionų praneša apie pasikartojančią tendenciją, kai darbuotojai trumpam registruojasi Užimtumo tarnyboje, o pasibaigus vasaros sezonui vėl grįžta dirbti. Verslo atstovų teigimu, tai nėra pavieniai atvejai – toks modelis apsunkina darbo organizavimą, gamybos planavimą ir dar labiau didina darbuotojų trūkumo problemą[1].
LPK ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė pabrėžia, kad situaciją pirmiausia būtina vertinti remiantis oficialiais duomenimis, o ne prielaidomis. Pasak jos, tik objektyvi analizė leistų įvertinti, ar verslo pastebima tendencija iš tiesų yra paplitusi ir kokį poveikį ji daro darbo rinkai.
Lietuva pirmauja ES pagal nedarbo spąstus
LPK atkreipia dėmesį, kad darbo rinkoje šiuo metu netrūksta laisvų darbo vietų. Per pastaruosius penkerius metus jų skaičius išaugo 57 proc., o 2025 metais pasiekė beveik 32 tūkst. Tačiau, nepaisant augančios darbuotojų paklausos, dalis darbo jėgos išlieka už darbo rinkos ribų net ir esant realioms galimybėms įsidarbinti.
Eurostato duomenimis, 2024 metais Lietuvos nedarbo spąstų rodiklis siekė 102,2 proc. ir jau ketvirtus metus buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Šis rodiklis parodo, kokią dalį potencialių darbo pajamų žmogus praranda dėl sumažėjusių išmokų ir padidėjusių mokesčių pradėjęs dirbti. Kai jis viršija 100 proc., tam tikrais atvejais grįžus į darbo rinką disponuojamosios pajamos gali net sumažėti.
Konfederacija pabrėžia, kad nedarbo draudimas yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, tačiau jis turi ne tik suteikti finansinį saugumą netekus darbo, bet ir skatinti žmones kuo greičiau sugrįžti į užimtumą. Organizacijos vertinimu, jei trumpalaikis nedarbas tam tikrais atvejais tampa finansiškai patrauklesnis nei darbo tęstinumas, būtina įvertinti, ar tam įtakos neturi dabartinis sistemos veikimo modelis.
LPK siūlo atlikti išsamią analizę
Todėl konfederacija siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, „Sodrai“ bei Užimtumo tarnybai atlikti išsamią tarpinstitucinę analizę. Joje siūloma įvertinti, kiek žmonių kasmet tuo pačiu laikotarpiu registruojasi Užimtumo tarnyboje, kiek jų gauna nedarbo išmokas, po kiek laiko grįžta į darbo rinką, ar sugrįžta pas tą patį darbdavį bei kuriuose regionuose ir ekonominės veiklos srityse toks modelis pasitaiko dažniausiai.
„Viešoji politika turi būti vertinama ne tik pagal deklaruojamus tikslus, bet ir pagal tai, kokį elgesį ji realiai skatina. Nedarbo draudimo sistema turi patikimai apsaugoti žmogų netekus darbo, tačiau kartu ji neturėtų sudaryti paskatų planuojamam pasitraukimui iš darbo rinkos tuo metu, kai Lietuvos įmonės ir regionai susiduria su darbuotojų trūkumu.
Siekdama priartėti prie Suomijos produktyvumo ir gerovės lygio, Lietuva negali sau leisti neišnaudoti turimo darbo jėgos potencialo. Todėl pirmasis žingsnis šiandien turėtų būti objektyvi situacijos analizė, kuri leistų sprendimus priimti remiantis faktais“, – sako LPK ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK teigimu, tokia analizė padėtų atskirti natūralų sezoninį nedarbą nuo galimai susiformavusio pasikartojančio trumpalaikio pasitraukimo iš darbo rinkos modelio ir įvertinti jo poveikį valstybės finansams, darbo jėgos pasiūlai bei verslo galimybėms.
Gavus objektyvius duomenis, organizacija siūlo klausimą svarstyti Trišalėje taryboje ir Vyriausybėje, o prireikus ieškoti sprendimų, kurie išlaikytų socialines garantijas, tačiau kartu sustiprintų paskatas aktyviau dalyvauti darbo rinkoje.
