Ar mediacija šeimos ginčuose tampa spaudimo priemone?
Ar mediacija šeimos ginčuose tampa spaudimo priemone? Tokį klausimą kelia Seimo narys Eugenijus Gentvilas, raginantis iš esmės keisti dabar galiojančią tvarką. Parlamentaras kreipėsi į Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, Lietuvos mediatorių rūmus ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą, siūlydamas nustatyti aiškesnes mediacijos paslaugų taisykles.
Anot E. Gentvilo, dabartinė sistema ne visada užtikrina lygias abiejų tėvų teises ir gali sudaryti prielaidas piktnaudžiavimui. Pasak jo, viena iš pagrindinių problemų – mediatorių ne visada pasirenka abi ginčo šalys bendru sutarimu[1].
„Praktikoje atsitinka, kad mediatorių pasirenka ne abu tėvai bendru sutarimu, o vienas iš tėvų. Tuomet teismas pritaria šiam pasirinkimui, o kitas tėvas verčiamas sutikti su mediatoriaus sąlygomis bei verčiamas mokėti už jo teikiamas paslaugas.
Šiuo atveju problema ta, kad nėra standartinių sutarčių mediacijos paslaugoms teikti. Teismai tiesiog priima pačių mediacijos įstaigų paruoštus dokumentus ir reikalauja tėvų jų laikytis, nors tėvams tai gali būti nepriimtina“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Gentvilas.
Kelia abejonių dėl sutarčių sąlygų
Parlamentaras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol Lietuvoje nėra patvirtinto vieningo mediacijos paslaugų sutarties šablono. Dėl to, jo teigimu, skirtingos mediacijos įstaigos naudoja savo parengtus dokumentus, kurių sąlygos gali skirtis ir ne visada užtikrina abiejų šalių interesus.
Kaip pavyzdį E. Gentvilas pateikia viešosios įstaigos „Taikos raktai“ naudojamą sutartį. Anot jo, joje numatyta, kad klientas įsipareigoja niekada neskųsti mediatoriaus veiksmų, o paslaugų teikimas gali būti sustabdytas vien specialistui suabejojus asmens blaivumu. Politiko vertinimu, tokia nuostata kelia abejonių, nes sprendimui priimti nereikia objektyvių įrodymų.
Parlamentaras įspėja, kad tokios sąlygos gali turėti įtakos ir sprendžiant su vaiko priežiūra susijusius klausimus bei riboti vieno iš tėvų teises.
Ragina kuo greičiau keisti tvarką
E. Gentvilas taip pat pateikia konkretų atvejį, kai vaiko motina atsisakė pasirašyti, jos vertinimu, priverstinai siūlomą susitarimą. Po to, anot parlamentaro, į procesą įsitraukė antstolis, perspėjęs apie galimą iki 300 eurų baudą už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną.
Seimo narys pabrėžia, kad mediacijos tikslas turėtų būti padėti tėvams susitarti, o ne sudaryti sąlygas vienai iš šalių patirti spaudimą. Jo nuomone, situaciją padėtų išspręsti vieningas mediacijos sutarties šablonas, kurį galėtų patvirtinti Lietuvos mediatorių rūmai. Nors, pasak E. Gentvilo, Teisingumo ministerija tokiai idėjai pritaria, iki šiol toks dokumentas dar nėra parengtas.
