K. Budrio ateitį gali nulemti santykiai su Kinija
Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio politinė ateitis gali priklausyti nuo to, ar Lietuvai pavyks atkurti diplomatinius santykius su Kinija. Tokią poziciją išsakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga, pabrėždamas, kad šis klausimas buvo vienas svarbiausių vertinant ministro darbą.
„Čia buvo tema, kuri galėjo užkabinti ir užsienio reikalų ministro poziciją, bet, kaip suprantu po pokalbių ministras, matyt, pažadėjo, kad įgyvendins Vyriausybės programos ir koalicinės sutarties nuostatą atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio lygio, kaip turi kitos Europos Sąjungos valstybės“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga[1].
Pasak jo, jei iki metų pabaigos pažangos nebus, galutinį sprendimą dėl ministro ateities priims premjeras Mindaugas Sinkevičius. Anot A. Verygos, bus vertinama, ar santykių neatkūrimą lėmė objektyvios aplinkybės, ar politinės valios trūkumas. Jis taip pat pabrėžė, kad užsienio politika nėra vien Užsienio reikalų ministerijos atsakomybė – prie sprendimų prisideda ir prezidentas, premjeras bei Seimo Užsienio reikalų komitetas.
Įtampa su Pekinu tęsiasi nuo 2021 metų
Praėjusią savaitę K. Budrys Seimo Užsienio reikalų komitetui teigė, kad tolesnė Lietuvos ir Kinijos santykių kryptis priklausys nuo naujosios Vyriausybės sprendimų. Tuo metu komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sakė matantis ženklų, jog Pekinas yra pasirengęs atnaujinti dialogą su Lietuva.
K. Budrio pavardė su Kinijos klausimu siejama jau kurį laiką. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra pareiškęs, kad ministro darbą vertins pagal pažangą normalizuojant santykius su Kinija bei įgyvendinant susitarimus su Taivanu.
Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo 2021 metais po Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje. Atsakydamas į šį sprendimą, Pekinas sumažino diplomatinių santykių lygį ir pritaikė Lietuvai ekonominius bei diplomatinius ribojimus. Vėliau Europos Komisija dėl Kinijos veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją, tačiau praėjusių metų pabaigoje skundą atsiėmė.
Opozicija: planai normalizuoti santykius su Kinija – pavojingas kelias
Visgi, Seimo opozicija skeptiškai vertina valdančiųjų siekį normalizuoti santykius su Kinija. Konservatorius Žygimantas Pavilionis tokius planus vadina klaida ir teigia, kad Lietuva turėtų koncentruotis į santykių stiprinimą su JAV, Europos partneriais bei regiono saugumu, o ne ieškoti dialogo su, jo žodžiais, Rusijos agresiją remiančia Kinija. Politikas taip pat įspėja, kad Pekinas gali reikalauti atsisakyti glaudesnių ryšių su Taivanu, todėl, jo vertinimu, santykių atšilimas gali kainuoti per daug[2].
Tuo metu socialdemokratas Ruslanas Baranovas pabrėžia, kad santykių normalizavimas nereiškia nuolaidų Kinijai. Anot jo, pagrindinis tikslas – atkurti diplomatinį atstovavimą ir užtikrinti stabilius, prognozuojamus santykius, kurie leistų spręsti praktinius klausimus bei palaikyti dialogą. Jis taip pat akcentuoja, kad Lietuva ir toliau laikosi „Vienos Kinijos“ politikos, o Taivaniečių atstovybės veikla šio principo nepažeidžia.
Pasak R. Baranovo, sprendimai dėl santykių su Pekinu turėtų būti derinami su JAV ir Europos Sąjungos partneriais.
Motuzas: Pekinas dabar linkęs susitikti, bendrauti ir derėtis
Visgi, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad Lietuvos ir Kinijos santykiuose matyti pirmieji teigiami pokyčiai po kelerius metus trukusios įtampos[3].
„Poslinkiai yra tokie, kad, jeigu anksčiau, kai 2021 m. įsteigėme Taivaniečių atstovybę, kinai buvo labai pikti: sumažino diplomatinio atstovavimo lygį, išvažiavo ambasadoriai, o 2025 m. išvyko ir kiti diplomatai, nesileisdavo į jokius kontaktus, jokius aptarimus ir pan. Dabar, kiek mes suprantame, kinai yra linkę susitikti, bendrauti ir derėtis“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė R. Motuzas.
Pasak jo, derybos su Pekinu turi vykti laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir nedarant politinių nuolaidų.
Tuo metu laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Seimo Užsienio reikalų komitetui pristatė įslaptintą informaciją apie derybų eigą, tačiau pabrėžė, kad tolesni sprendimai dėl santykių su Kinija priklausys jau naujajai Vyriausybei. Anot R. Motuzo, kol kas dar anksti spręsti, ar santykius pavyks normalizuoti nekeičiant Taivaniečių atstovybės pavadinimo – tai paaiškės tik tęsiantis deryboms.
