Seimas pritarė pirmajam žingsniui
Seimas žengė pirmą žingsnį keičiant vieną svarbiausių šalies teisės aktų – parlamentarai po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri panaikintų draudimą Lietuvos teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Galutinis sprendimas dar nepriimtas, tačiau iniciatyva sulaukė aiškios daugumos palaikymo.
Už pataisos svarstymą balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo 11, o šeši susilaikė. Vis dėlto iki galutinio sprendimo dar laukia ilgas kelias – Konstitucijos pakeitimui reikės dviejų balsavimų Seime, tarp jų išlaikant ne trumpesnę nei trijų mėnesių pertrauką. Abiem atvejais pataisą turės paremti mažiausiai 94 parlamentarai[1].
Šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti nei masinio naikinimo ginklų, nei užsienio valstybių karinių bazių. Siūloma pataisa panaikintų tik draudimą dėl branduolinio ginklo, o kitos straipsnio nuostatos liktų galioti.
Pataisos šalininkai: saugumo situacija pasikeitė
Pakeitimus pristatęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad daugiau nei prieš tris dešimtmečius priimtas draudimas nebeatitinka šiandienos saugumo realybės. Pasak jo, NATO branduolinis atgrasymas yra vienas svarbiausių Aljanso kolektyvinės gynybos elementų, todėl Lietuva neturėtų riboti galimybių sąjungininkams prireikus dislokuoti pajėgumus šalies teritorijoje.
Anot J. Oleko, Lietuva šiuo metu yra vienintelė NATO valstybė, savo Konstitucijoje įtvirtinusi tokį draudimą. Jis priminė, kad panašius apribojimus šių metų birželį panaikino ir Suomija. Seimo pirmininko teigimu, išlaikydama dabartinę nuostatą Lietuva rizikuoja susilpninti savo vaidmenį bendroje NATO atgrasymo sistemoje.
Palaikymą iniciatyvai išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Praėjusią savaitę jis šį klausimą aptarė su Seimo ir Vyriausybės vadovybe bei parlamentinių frakcijų seniūnais. Po susitikimo paskelbta, kad šalies politiniai lyderiai sutaria – draudimą reikėtų išbraukti iš Konstitucijos, nes dabartinė geopolitinė situacija reikalauja didesnio lankstumo gynybos srityje.
Valdantieji taip pat pabrėžia, kad net ir priėmus pataisą Lietuva laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties bei kitų tarptautinių įsipareigojimų. Anot jų, Konstitucijos pakeitimas automatiškai nereikštų branduolinio ginklo dislokavimo šalies teritorijoje.
Opozicija ragina rengti referendumą
Nors pataisą pasirašė apie pusšimtis parlamentarų iš beveik visų Seimo frakcijų, iniciatyvai nepritarė „Nemuno aušra“. Dauguma šios frakcijos narių balsavo prieš arba susilaikė. Prieš projektą taip pat balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas bei du Mišrios Seimo narių grupės parlamentarai.
Vienas aktyviausių pataisos kritikų, Aidas Gedvilas, pareiškė, kad dėl tokio sprendimo turėtų būti rengiamas referendumas. Jo nuomone, galimybę keisti Konstituciją šiuo klausimu turėtų įvertinti ne tik politikai, bet ir šalies gyventojai.
Tuo metu diskusijas dėl branduolinio atgrasymo Europoje dar labiau paskatino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlymas stiprinti Europos branduolinį skėtį bei pranešimai, kad JAV svarsto galimybę branduolinius pajėgumus dislokuoti daugiau NATO valstybių. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau yra patvirtinęs, kad Lietuva šiose diskusijose dalyvauja kartu su sąjungininkais.
