ATO viršūnių susitikime Ankaroje bus pristatomi milijardų vertės gynybos projektai
NATO lyderiai Ankaroje rengiasi pristatyti naujus karinius projektus, kurių vertė siekia dešimtis milijardų dolerių. Šiuo žingsniu Aljansas siekia parodyti, kad sąjungininkai ne tik didina gynybos išlaidas, bet ir paverčia jas realiais kariniais pajėgumais.[1]
AP skelbia, kad vadinamasis „didysis atskleidimas“ vyks dviejų dienų NATO viršūnių susitikime Turkijoje. Dalis naujų sandorių turėtų būti sudaroma su gynybos pramonės įmonėmis Jungtinėse Valstijose.
Ši demonstracija turi aiškų politinį adresatą – JAV prezidentą Donaldą Trumpą. D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO sąjungininkus dėl gynybos išlaidų ir yra vadinęs Aljansą „popieriniu tigru“, kuris esą negalėtų veikti be amerikietiškų ginklų ir JAV lyderystės.
M. Rutte žada dešimtis milijardų dolerių naujų kontraktų
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte susitikimo išvakarėse pareiškė, kad Aljansas paskelbs apie dešimtis milijardų dolerių siekiančius naujus kontraktus. Pasak jo, šie kontraktai turėtų suteikti NATO pajėgoms būtiną įrangą atgrasymui ir gynybai.
M. Rutte akcentuoja, kad gynybos finansavimas turi virsti konkrečiais kariniais pajėgumais. Jis kalba apie kelią nuo gynybos planų iki dronų, nuo pinigų iki raketų ir oro gynybos perėmėjų.
Ši mintis yra viena svarbiausių viso susitikimo politinių žinučių. NATO bando parodyti, kad padidėję biudžetai nėra vien skaičiai lentelėse, o turi duoti apčiuopiamą rezultatą kariuomenėms ir gynybos pramonei.
D. Trumpas liko nepatenkintas net po „Trump Trillion“ argumento
Prieš kelias savaites M. Rutte bandė mažinti JAV nepasitenkinimą NATO išlaidomis pateikdamas vadinamąjį „Trump Trillion“ argumentą. Juo buvo parodyta, kad Europos sąjungininkai ir Kanada nuo 2017 metų gynybai papildomai skyrė apie 1,2 trln. dolerių.
Vis dėlto AP nurodo, kad D. Trumpas neatrodė įtikintas. Jis reiškė nusivylimą dėl kai kurių NATO sąjungininkų atsisakymo prisijungti prie Irano karo, kurį JAV pradėjo kartu su Izraeliu, nepasitarusios su sąjungininkais.
D. Trumpas pareiškė, kad jam nereikia sąjungininkų pinigų ar kitokios paramos, o reikia lojalumo. Ši frazė rodo, kad NATO ginčas su Vašingtonu nebėra vien apie procentus nuo BVP – jis persikelia į politinio paklusnumo ir sąjungininkų savarankiškumo teritoriją.
NATO planuoja atnaujinti senstančius AWACS stebėjimo lėktuvus
Vienas svarbiausių planuojamų kontraktų turėtų būti susijęs su NATO stebėjimo lėktuvų parko atnaujinimu. AP duomenimis, tarp pristatomų projektų tikimasi ir sandorio, skirto pakeisti senstančius AWACS lėktuvus.
NATO, kaip organizacija, neturi savo ginkluotės – ji priklauso 32 valstybėms narėms. Tačiau Aljansas turi AWACS stebėjimo lėktuvų parką, kurio orlaiviams jau apie 50 metų, taip pat kai kuriuos naujesnius stebėjimo dronus.
AWACS atnaujinimas būtų svarbus ne tik techninis, bet ir strateginis sprendimas. Oro erdvės stebėjimas, ankstyvas perspėjimas ir vadovavimo galimybės yra būtinos bet kokiai šiuolaikinei kolektyvinei gynybai.
Dalį projektų finansuos Europos Sąjungos pigių gynybos paskolų sistema
Kai kurie NATO projektai turėtų būti finansuojami per Europos Sąjungos sukurtą pigių paskolų gynybai sistemą. AP nurodo, kad ši sistema apima iki 170 mlrd. dolerių, pritraukiamų kapitalo rinkose.
Toks finansavimo mechanizmas rodo, kad Europos valstybės ieško būdų greičiau padidinti gynybos pramonės pajėgumus. Vien metinių biudžetų nepakanka, kai reikia vienu metu pirkti ginkluotę, šaudmenis, dronus, oro gynybos sistemas ir atnaujinti infrastruktūrą.
Šis modelis taip pat rodo glaudesnį NATO ir Europos Sąjungos interesų susikirtimą gynybos srityje. Nors NATO yra karinis Aljansas, o Europos Sąjunga – politinė ir ekonominė organizacija, karo Ukrainoje ir JAV spaudimo sąlygomis jų vaidmenys vis labiau persidengia.
Turkijos F-35 klausimas kelia įtampą tarp JAV, Turkijos ir Izraelio
Ankaros susitikime svarbus ir Turkijos klausimas. AP rašo, kad D. Trumpas yra užsiminęs galintis atvykti su dovanomis Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui, o viena jautriausių temų gali būti F-35 naikintuvų pardavimo atnaujinimas Turkijai.
Turkija iš F-35 programos buvo pašalinta 2019 metais, kai įsigijo Rusijoje pagamintas S-400 oro gynybos sistemas. Vis dėlto D. Trumpas, palaikantis šiltus santykius su R. T. Erdoğanu, prieš susitikimą užsiminė, kad pardavimai galėtų būti atnaujinti.
Tam priešinasi Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Jis JAV televizijoje „Fox & Friends“ pareiškė, kad F-35 pardavimas Turkijai sutrikdytų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose, kuri, pasak jo, remiasi Izraelio oro pranašumu ir JAV laikysena regione.
Ankaros susitikimo centre – stipresnė Europa stipresniam NATO
Pagrindinė NATO susitikimo Ankaroje kryptis apibūdinama kaip stipresnė Europa stipresniam NATO. D. Trumpo administracija įspėja sąjungininkus, kad jie turi patys prisiimti daugiau atsakomybės už Europos saugumą, nes JAV vis daugiau dėmesio skiria Kinijai ir Indo–Ramiojo vandenyno regionui.
Pentagonas šią kryptį vadina „NATO 3.0“. Tai vizija, kurioje Europa prisiima didesnę atsakomybę už savo gynybą, o Jungtinės Valstijos gali daugiau išteklių skirti kitiems prioritetams.
Ši kryptis Europos valstybėms reiškia ne tik didesnius karinius biudžetus. Ji reiškia ir politinį spaudimą pačioms planuoti savo gynybą, kurti pramoninius pajėgumus, didinti parengtį ir mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų.
Didesnės gynybos išlaidos reiškia ir sudėtingus vidaus politikos sprendimus
Gynybos išlaidų didinimas turi savo kainą. AP pažymi, kad biudžetų didinimas gali reikšti didesnius mokesčius arba lėšų nukreipimą nuo kitų sričių.
Ši įtampa jau matoma Jungtinėje Karalystėje. AP nurodo, kad Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey praėjusį mėnesį netikėtai atsistatydino, pareiškęs, jog vyriausybė nėra pasirengusi pakankamai išleisti augančių grėsmių akivaizdoje.
K. Starmerio vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2035 metų pasiekti NATO tikslą gynybai skirti 3,5 proc. BVP, tačiau konkretaus plano tam dar neturi. Dabartinis planas numato, kad iki 2029 metų gynybos išlaidos pasieks 2,7 proc. BVP.
Rytų ir Šiaurės Europos valstybės nerimauja dėl galimų Rusijos hibridinių atakų
Šiaurės ir Vidurio Rytų Europos šalyse didėja susirūpinimas, kad Rusija gali ruoštis hibridinėms atakoms prieš Europą. Tokios atakos gali jungti tradicinio karo elementus su kibernetinėmis operacijomis, sabotažu, dezinformacija ir kitais spaudimo būdais.
Šis nerimas susijęs su tuo, kad Vladimiro Putino Rusijai vis dar nepavyksta pasiekti pergalės Ukrainoje. Tokios aplinkybės gali skatinti Maskvą ieškoti kitų būdų destabilizuoti Europą ir NATO valstybes.
Dėl to NATO dėmesys krypsta ne tik į tankus, lėktuvus ar raketas. Aljansui vis svarbesnės tampa kibernetinės gynybos, žvalgybos, stebėjimo, infrastruktūros apsaugos ir greito reagavimo galimybės.
NATO bando įrodyti, kad gynybos pinigai virsta realia karine galia
Ankaros viršūnių susitikimas yra ne tik diplomatinis renginys. Tai bandymas parodyti, kad NATO sąjungininkų pažadai gynybai nėra tuščios deklaracijos.
Nauji kontraktai, AWACS atnaujinimas, dronai, raketos ir oro gynybos perėmėjai turi tapti įrodymu, kad Aljansas investuoja į realią ugnies galią. Ši žinutė skirta ir Rusijai, ir JAV administracijai, ir pačioms Europos visuomenėms.
Didžiausias iššūkis NATO dabar yra ne vien sutarti dėl skaičių, bet parodyti rezultatą. Jeigu Europa nori stipresnio vaidmens Aljanse, jai teks įrodyti, kad ekonominė galia gali greitai virsti kariniu pajėgumu.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie NATO demonstraciją, jos tikslus ir reikšmę, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie NATO demonstraciją, jos tikslus ir galimą poveikį tarptautiniams santykiams. Informacija atrodo tiksli ir nešališka, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis yra aktualus, nes NATO gynybos klausimai ir tarptautiniai santykiai šiuo metu yra svarbūs Lietuvai. Demonstracijos reikšmė D. Trumpui taip pat gali sudominti auditoriją, ypač turint omenyje jo įtaką geopolitikai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie NATO gynybos demonstraciją, jos tikslus ir galimą poveikį tarptautiniams santykiams, kas yra aktualu ir naudinga visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie NATO demonstraciją, neskatina nepagrįsto nerimo ir yra psichologiškai saugus, todėl jį galima publikuoti.
