Politikai pritaria Konstitucijos keitimui
Lietuvos politikai pasiekė bendrą sutarimą dėl vieno reikšmingiausių pastarųjų metų Konstitucijos pakeitimų. Valdantieji ir didžioji dalis opozicijos pritaria, kad iš pagrindinio šalies įstatymo turėtų būti išbraukta nuostata, draudžianti Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, toks žingsnis leistų šaliai ateityje visapusiškiau dalyvauti NATO kolektyvinio atgrasymo sistemoje ir prisitaikyti prie pasikeitusios saugumo situacijos Europoje.
Apie tai prezidentas pranešė po susitikimo su Seimo ir Vyriausybės vadovybe bei parlamentinių frakcijų seniūnais. Nors dėl paties sprendimo dauguma politikų sutaria, nuomonės išsiskyrė dėl jo priėmimo būdo[1].
„Dėl pačios formos, kokiu būdu tai turėtų būti pasiekta, nuomonės šiek tiek išsiskyrė. „Nemuno aušros“ atstovas teigė, kad gal tai reikėtų daryti per referendumą. Tai būtų dar ilgesnis kelias. Mūsų nuomone, kadangi Seimo nariai gavo rinkėjų pasitikėjimo mandatą, jie gali priimti šį sprendimą“, – sakė G. Nausėda.
Jo Ekscelencijos teigimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio NATO valstybių, savo Konstitucijoje įtvirtinusių tokį draudimą. Jis priminė, kad Suomija panašų ribojimą jau panaikino, todėl Lietuva neturėtų tapti išimtimi Aljanse. Kartu pabrėžiama, kad siūlomi pakeitimai nereiškia planų taikos metu dislokuoti branduolinį ginklą – kalbama tik apie galimybę prireikus dalyvauti NATO branduolinio atgrasymo sistemoje.
Pokyčius skatina pasikeitusi saugumo situacija
Norint pakeisti Konstituciją, pataisas turės palaikyti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai per du balsavimus, tarp kurių numatyta trijų mėnesių pertrauka. Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad dabartinė nuostata buvo priimta visai kitomis geopolitinėmis aplinkybėmis, todėl šiandien, Lietuvai esant NATO nare, būtina prisitaikyti prie naujų saugumo iššūkių.
Jis taip pat pabrėžė, kad net ir pakeitus Konstituciją Lietuva laikysis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir kitų tarptautinių įsipareigojimų.
Pasak J. Oleko, pataisų projektas Seimą gali pasiekti jau artimiausiu metu, o galutinis balsavimas galėtų įvykti dar šiemet. Diskusijas dėl pokyčių paskatino tiek Prancūzijos siūlymai stiprinti Europos branduolinį atgrasymą, tiek JAV svarstymai ateityje branduolinį ginklą dislokuoti papildomose NATO valstybėse.
G. Nausėda pabrėžė, kad kol kas Lietuva nėra sulaukusi konkrečių sąjungininkų pasiūlymų, tačiau turi būti teisiškai pasirengusi įvairiems scenarijams. Anot prezidento, panaikinus dabar galiojantį draudimą šalis galėtų visavertiškai dalyvauti NATO kolektyvinio atgrasymo planuose ir prireikus greitai priimti reikalingus sprendimus.
Kaunas: taikos metu apie branduolinį ginklą Lietuvoje nekalbama
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad Lietuva su Jungtinėmis Valstijomis diskutuoja apie galimą amerikiečių branduolinio atgrasymo priemonių dislokavimą, tačiau pabrėžė, jog tokia galimybė būtų svarstoma tik krizės arba karo atveju. Pasak ministro, taikos metu apie masinio naikinimo ginklų dislokavimą Lietuvos teritorijoje nekalbama[2].
„Kaip ir kiekviena šalis, Lietuva privalo ginti savo nepriklausomybę, saugumą krizės metu. Ir krizės metu arba, sakykime, karo jau net metu, mes turbūt turėtume išnaudoti visas įmanomas galimybes, kokias mums gali suteikti NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų arba Prancūzijos branduolinis arsenalas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
R. Kaunas taip pat pabrėžė, kad sprendimai dėl galimų Konstitucijos pakeitimų priklauso tik Lietuvai. Anot jo, sąjungininkai nenurodo, kaip šalis turi tvarkyti savo teisės aktus, todėl klausimas dėl dabar galiojančio draudimo dislokuoti masinio naikinimo ginklus yra išskirtinai Lietuvos politinis apsisprendimas.
