Monake prie gyvenamojo namo sprogo užminuota kuprinė, sužeisti trys žmonės
Monako centre birželio 29 d. vakare nugriaudėjo sprogimas prie gyvenamojo namo, esančio netoli Prancūzijos sienos. Sprogstamasis įtaisas buvo paliktas pastato prieigose arba vestibiulyje, o netrukus po to sprogimas sužeidė tris žmones.
Tarp nukentėjusiųjų – suaugęs vyras, moteris ir 13 metų paauglys. Pirmieji pranešimai rodė, kad dviejų suaugusiųjų būklė buvo pavojinga gyvybei, tačiau vėliau Monako prokuratūra nurodė, jog vyro būklė nebelaikoma kritine. Moteris buvo gydoma Nicoje, o vaiko sužalojimai nebuvo vertinami kaip pavojingi gyvybei.
Įvykio vietoje dirbo gausios saugumo pajėgos, ugniagesiai ir tyrėjai. Buvo uždaryta teritorija aplink pastatą, o Monako ir Prancūzijos pareigūnai pradėjo bendrą įtariamojo paiešką, nes jis, kaip manoma, po sprogimo pasitraukė į Prancūzijos pusę.
Įtariamasis buvo užfiksuotas paliekantis kuprinę ir bėgantis link Prancūzijos
Vaizdo stebėjimo kamerose užfiksuotas vyras, kuris prieš sprogimą paliko kuprinę arba paketą prie pastato ir pasišalino. Po sprogimo jis buvo matomas judantis link Beausoleil – Prancūzijos miesto, kuris ribojasi su Monaku.
Pareigūnai mano, kad įtariamasis veikė vienas, tačiau tai dar nereiškia, kad už jo negalėjo stovėti užsakovai ar platesnis nusikalstamas motyvas. Kol kas nėra viešai patvirtinta, kas jį paskatino surengti išpuolį ir ar jis taikėsi į konkretų asmenį.
Sprogstamasis įtaisas, pirminiais duomenimis, buvo savadarbis. Monako pareigūnai nurodė, kad jame galėjo būti varžtų ir šratų, todėl įtaisas buvo sukurtas ne tik sprogimo bangai, bet ir didesniam sužalojimų poveikiui.
Tyrimas pradėtas dėl pasikėsinimo nužudyti, bet ne dėl terorizmo
Monako prokuratūra bylą tiria kaip pasikėsinimą nužudyti. Viešai pabrėžta, kad šiuo metu įvykis nėra kvalifikuojamas kaip teroristinis išpuolis.
Toks teisinis atskyrimas svarbus, nes Monako sprogimas iš karto sukėlė daug spekuliacijų dėl galimo politinio, kriminalinio ar su Ukraina susijusio motyvo. Oficialiai patvirtinta tik tai, kad įtariamasis paliko sprogstamąjį įtaisą, o tyrėjai ieško jo tapatybės, maršruto ir galimų ryšių.
Monako valstybės ministras Christophe’as Mirmand’as sprogimą apibūdino kaip sąmoningą veiksmą ir pabrėžė, kad toks incidentas kunigaikštystėje yra beprecedentis. Monako kunigaikštis Albertas II įvykį pasmerkė kaip niekingą nusikaltimą ir išreiškė paramą nukentėjusiesiems bei saugumo tarnyboms.
Tarp sužeistųjų minimas Vadymas Jermolajevas, tačiau taikinys oficialiai neįvardytas
Keli šaltiniai nurodo, kad vienas iš sužeistųjų yra Ukrainoje gimęs verslininkas Vadymas Jermolajevas, gyvenantis Monake. Jis siejamas su nekilnojamojo turto ir alkoholio verslu, o Ukrainoje nuo 2023 m. gruodžio jam taikomos sankcijos.
V. Jermolajevas anksčiau buvo laikomas vienu turtingesnių Ukrainos verslininkų, susijusių su Dnipro verslo aplinka. Ukrainos institucijų sankcijos jam buvo siejamos su verslo veikla Rusijos okupuotame Kryme, tačiau ši aplinkybė savaime nepaaiškina Monako sprogimo motyvo.
Pareigūnai kol kas viešai nepatvirtino, kad būtent V. Jermolajevas buvo pagrindinis išpuolio taikinys. Todėl bet kokios versijos apie politinį kerštą, nusikalstamų grupuočių konfliktus ar asmeninius motyvus lieka nepatvirtintos, kol tyrimas nepateikė aiškesnių duomenų.
Monakui tai neįprastas smurto atvejis, nes kunigaikštystė garsėja saugumu
Monakas yra viena mažiausių ir turtingiausių Europos valstybių, garsėjanti žemu nusikalstamumo lygiu, tankiu vaizdo stebėjimo kamerų tinklu ir nuolat matomu policijos buvimu. Todėl sprogimas gyvenamajame pastate tapo ne tik kriminaliniu įvykiu, bet ir rimtu smūgiu kunigaikštystės saugumo įvaizdžiui.
Incidentas įvyko vietoje, kuri kasdien siejama su prabanga, diplomatine ramybe ir itin turtingų gyventojų saugumu. Tokia aplinka paprastai laikoma viena saugiausių Europoje, todėl savadarbio sprogmens panaudojimas joje išsiskiria neįprastu brutalumu.
Įvykis taip pat parodė Monako priklausomybę nuo bendradarbiavimo su Prancūzija. Įtariamajam galimai pabėgus per sieną, tyrimas iš karto tapo tarpvalstybinis, o paieškos persikėlė už kunigaikštystės ribų.
Pagrindinis klausimas dabar – kas užsakė ar įvykdė išpuolį
Artimiausi tyrimo žingsniai turėtų atsakyti į kelis esminius klausimus: kas buvo įtariamasis, ar jis veikė vienas, kaip gavo arba pagamino sprogmenį, kodėl pasirinko būtent šį pastatą ir ar nukentėjusieji buvo tikslinis taikinys.
Kol kas patvirtinta tik išpuolio schema: įtartinas asmuo paliko kuprinę arba paketą, sprogimas nugriaudėjo prie gyvenamojo pastato, trys žmonės buvo sužeisti, o įtariamasis pasišalino link Prancūzijos. Visa kita – nuo galimo užsakovo iki motyvo – lieka tyrimo objektas.
Monako atvejis parodė, kad net itin kontroliuojamoje ir turtingoje teritorijoje vienas žmogus su savadarbiu sprogmeniu gali sukelti tarptautinį saugumo incidentą. Dabar svarbiausia ne garsios versijos, o konkretūs įrodymai: kam buvo skirtas smūgis ir kas jį organizavo.
Šaltiniai
Metro. (2026). Monaco blast: Booby-trapped backpack explodes injuring Ukrainians
https://metro.co.uk/2026/06/29/monaco-blast-booby-trapped-backpack-explodes-injuring-ukrainians-28976235/
Reuters. (2026). Police hunt fugitive after blast in Monaco wounds several
https://www.reuters.com/world/police-hunt-fugitive-after-blast-monaco-wounds-three-french-media-reports-2026-06-29/
Euronews. (2026). Monaco blast not being investigated as ‘terrorist’ attack, public prosecutor says
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/30/monaco-parcel-bomb-blast-wounds-ukrainian-tycoon-suspected-attacker-flees-to-france
