Padovanotas būstas ne visada prarandamas visiems laikams
Dovanoti būstą artimam žmogui daugelis ryžtasi vedini pasitikėjimo ir noro iš anksto sutvarkyti turto reikalus. Tačiau gyvenimas ne visada klostosi pagal planą – pašlijus santykiams, žmogus, padovanojęs vienintelį savo būstą, kartais net sulaukia reikalavimo iš jo išsikraustyti. Ar tokioje situacijoje dar įmanoma susigrąžinti dovanotą turtą?
Pasak teisininkės Raimondos Joskaudienės, vien to, kad dovanotojas nusivylė apdovanotoju ar gailisi priimto sprendimo, nepakanka. Vis dėlto įstatymai numato išimtinius atvejus, kai dovanojimo sutartis gali būti panaikinta, tačiau tam būtini aiškūs teisiniai pagrindai, o dažniausiai – ir teismo sprendimas[1].
Kada dovaną galima susigrąžinti?
Teisininkė aiškina, kad pagal Civilinį kodeksą dovanojimas reiškia neatlygintiną turto perdavimą kitam asmeniui nuosavybės teise. Kitaip tariant, padovanotas būstas tampa apdovanotojo nuosavybe, todėl vien persigalvojimo ar nusivylimo neužtenka norint jį susigrąžinti. Be to, įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis, kurioje dovanotojas pasilieka teisę bet kada vienašališkai atsiimti dovaną, negalioja.
Vis dėlto įstatymas numato išimtis. R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.472 straipsnis leidžia kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jei apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę, tyčia juos sunkiai sužaloja arba elgiasi taip, kad jo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei. Dovanojimas gali būti panaikintas ir tuomet, jei su dovanotu turtu elgiamasi taip, kad kyla reali jo praradimo grėsmė.
Pasak teisininkės, svarbu suprasti, kad ne kiekvienas šeimos konfliktas tampa pagrindu panaikinti dovanojimo sutartį. Tai – išimtinė teisinė priemonė, taikoma tik išskirtiniais atvejais.
Teismų praktika: vienintelio būsto netekimas gali būti lemiamas
R. Joskaudienė primena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtą bylą, kurioje motina dukrai padovanojo namą, tikėdamasi jame gyventi iki gyvenimo pabaigos. Vėliau dukra siekė motiną iškeldinti, nesuteikdama kitos gyvenamosios vietos.
Teismas konstatavo, kad toks elgesys prieštarauja gerai moralei ir pripažino, jog yra pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį.
Anot teisininkės, tokiose bylose teismas vertina ne tik sutarties tekstą, bet ir faktines aplinkybes – ar buvo pažadas leisti gyventi būste iki gyvos galvos, ar tai buvo vienintelis žmogaus būstas, jo amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį bei paties apdovanotojo elgesį.
Ką daryti, jei iš jūsų reikalaujama išsikraustyti?
Kaip teigia teisės ekspertė, pirmiausia esą reikėtų peržiūrėti dovanojimo sutartį ir Registrų centro duomenis. Pasak R. Joskaudienės, svarbu išsiaiškinti, ar dovanotojui buvo nustatytas uzufruktas arba kita teisė naudotis būstu. Jei tokia teisė buvo įregistruota, naujasis savininkas negali reikalauti žmogaus išsikelti vien todėl, kad būstas priklauso jam.
Jeigu tokios teisės nėra, tai dar nereiškia, kad situacija beviltiška – gali būti remiamasi Civilinio kodekso 6.472 straipsniu, sandorio negaliojimo pagrindais ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
„Labai svarbu: reikalauti panaikinti dovanojimą pagal CK 6.472 straipsnį galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas ne automatiškai nuo dovanojimo sutarties pasirašymo dienos, o nuo tos dienos, kai dovanotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pagrindo dovanojimui panaikinti atsiradimą.
Todėl jeigu sūnėnas netinkamai elgtis pradėjo tik po metų, tai savaime dar nereiškia, kad terminas jau praleistas“, – nurodė R. Joskaudienė.
Ji pabrėžia, kad tokioje situacijoje nereikėtų skubėti išsikraustyti. Pirmiausia verta surinkti visus įrodymus – dovanojimo sutartį, Registrų centro išrašą, susirašinėjimus, informaciją apie galimus grasinimus ar kitus spaudimo veiksmus. Prireikus teismo galima prašyti taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones, kad turtas nebūtų perleistas kitiems.
Kaip išvengti tokių situacijų ateityje?
Anot R. Joskaudienės, žmonės, norintys perleisti būstą artimajam, tačiau patys jame gyventi iki gyvenimo pabaigos ir tikėtis priežiūros, ne visada pasirenka tinkamiausią teisinį sprendimą.
Tokiais atvejais dažnai saugesnės alternatyvos yra dovanojimas kartu nustatant uzufruktą, testamentas arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuri numato ne tik turto perdavimą, bet ir pareigą rūpintis žmogumi. Jei tokie įsipareigojimai pažeidžiami, perduotą turtą gali būti įmanoma susigrąžinti.
