E5 formato susitikimas surengtas prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą Turkijoje
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Berlyne priėmė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį, Italijos premjerę Giorgią Meloni ir Lenkijos premjerą Donaldą Tuską. Šis E5 formato susitikimas surengtas prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą Turkijoje, kuriame pagrindinės temos bus Ukraina, Europos gynybos pajėgumai ir transatlantinio ryšio ateitis.
E5 grupė jungia penkias didžiausias Europos karines galias NATO kontekste: Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Italiją ir Lenkiją. Berlyno susitikimas turėjo parodyti, kad Europa bando kalbėti labiau suderintu balsu, kai Jungtinės Valstijos vis griežčiau reikalauja didesnės europiečių atsakomybės už savo saugumą.
Lyderiai po susitikimo paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame akcentavo NATO europinio ramsčio stiprinimą, paramą Ukrainai ir glaudesnį gynybos pramonės bendradarbiavimą. Tai nėra nauja karinė sąjunga NATO viduje, bet politinis signalas, kad penkios šalys nori būti pagrindinis Europos saugumo koordinavimo branduolys.
Ukraina išlieka pagrindinė E5 darbotvarkės ašis
Bendrame pareiškime E5 lyderiai pakartojo įsipareigojimą gilinti NATO partnerystę su Ukraina ir pripažino jos indėlį į euroatlantinį saugumą. Jie taip pat nurodė remiantys tiesioginį Ukrainos ir Rusijos dialogą, jei jis vyktų aktyviai dalyvaujant JAV ir Europai. Tokia formuluotė rodo bandymą suderinti dvi kryptis: karinę paramą Kyjivui ir pasirengimą galimoms diplomatinėms deryboms.
Ukraina šiame kontekste nebėra vien pagalbos gavėja. Po daugiau kaip ketverių metų plataus masto karo ji turi vieną labiausiai kovos patirties turinčių kariuomenių Europoje, išbandytą dronų, artilerijos, oro gynybos ir elektroninės kovos realybėje. Būtent todėl vis dažniau kalbama ne tik apie tai, kaip Europa gali ginti Ukrainą, bet ir apie tai, ką pati Ukraina gali suteikti Europos gynybos architektūrai.
Tuo pat metu Ukraina lieka jautriausia politinė tema. Italija ir Lenkija anksčiau reiškė nepasitenkinimą, kad svarbiausi pokalbiai dėl Ukrainos dažnai vyksta siauresniu E3 formatu, kuriame dalyvauja Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Berlyno E5 susitikimas iš dalies sprendžia šią problemą, įtraukiant Romą ir Varšuvą į aukščiausio lygio koordinavimą.
Europos NATO ramstis stiprinamas dėl JAV spaudimo ir neapibrėžtumo
Berlyno susitikimas vyko tuo metu, kai Vašingtonas vis aiškiau spaudžia Europos sąjungininkus prisiimti didesnę naštą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš viršūnių susitikimą lankėsi pas JAV prezidentą Donaldą Trumpą, bandydamas mažinti įtampą dėl gynybos išlaidų, Irano krizės ir JAV karių dislokavimo Europoje. JAV pusė jau kurį laiką peržiūri savo pajėgų Europoje struktūrą.
Europos lyderiams tai reiškia paprastą, bet nemalonų klausimą: ar žemynas gali patikimai atgrasyti Rusiją, jei JAV dėmesys ir ištekliai pasislinktų į kitus regionus. Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Lenkijos atsakymas Berlyne buvo ne atitrūkimas nuo NATO, o bandymas sustiprinti europinę Aljanso dalį.
Tai politiškai subtili linija. Per daug kalbų apie Europos autonomiją gali erzinti Vašingtoną ir Rytų Europos valstybes, kurios JAV buvimą laiko pagrindine atgrasymo garantija. Per mažai savarankiškumo gali reikšti, kad Europa lieka priklausoma nuo kiekvieno JAV vidaus politikos posūkio. E5 formatas bando eiti viduriu: daugiau Europos pajėgumų, bet NATO rėmuose.
Gynybos išlaidos ir pramonė tampa ne deklaracijų, o gamybos klausimu
NATO šalys jau yra sutarusios judėti link 5 proc. BVP gynybos ir saugumo išlaidų tikslo iki 2035 m., iš kurių 3,5 proc. būtų skiriama tiesioginei gynybai, o 1,5 proc. – susijusioms investicijoms, tokioms kaip karinis mobilumas, infrastruktūra, kibernetinis saugumas ir atsparumas. Lenkija ragina šį terminą trumpinti ir 5 proc. pasiekti iki 2030 m.
Didėjantys biudžetai savaime neišsprendžia svarbiausios problemos – Europos gynybos pramonė vis dar nepakankamai greitai gamina amuniciją, oro gynybos sistemas, raketas, dronus ir šarvuotą techniką. Ukrainos karas parodė, kad atsargos baigiasi greičiau, nei Vakarų gamyklos spėja jas papildyti. Todėl E5 susitikimas turėjo ir labai praktinę prasmę: reikia ne tik žadėti pinigus, bet ir paversti juos realiais pajėgumais.
Šioje srityje Europoje netrūksta nesutarimų. Prancūzijos ir Vokietijos gynybos projektai pastaruoju metu susiduria su įtampa, įskaitant nesutarimus dėl bendrų ateities karinių platformų. Jei penkios didžiosios šalys nesugebės derinti užsakymų, standartų ir pramoninių prioritetų, didesnės išlaidos gali virsti brangiu, bet išskaidytu perginklavimu.
Iranas, Hormuzo sąsiauris ir Vidurio Rytai apsunkina Europos saugumo darbotvarkę
Susitikimas Berlyne vyko ne tik Ukrainos karo fone. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, įtampa Hormuzo sąsiauryje ir naftos transporto rizika papildomai spaudžia NATO sąjungininkus. Vašingtonas tikisi aiškesnės europiečių paramos, tačiau Europos valstybės nėra vienodai pasirengusios įsitraukti į Vidurio Rytų eskalaciją.
Tai sukuria papildomą dilemą. Europa nori išlaikyti JAV dėmesį NATO rytiniam flangui ir Ukrainai, bet kartu nenori automatiškai būti įtraukta į kiekvieną Vašingtono karinį veiksmą Artimuosiuose Rytuose. E5 susitikime šis klausimas tiesiogiai susijęs su transatlantine dinamika: sąjungininkų vienybė Ukrainos klausimu gali būti silpninama nesutarimų dėl Irano.
Todėl NATO viršūnių susitikimas Turkijoje nebus vien apie procentus nuo BVP. Jis vyks pasaulyje, kuriame vienu metu dega Ukraina, Vidurio Rytai ir transatlantinis pasitikėjimas. Europos lyderiams reikės parodyti, kad jie gali būti naudingi JAV partneriai, bet kartu geba savarankiškai spręsti savo saugumo problemas.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Europe’s five largest military powers meet ahead of key NATO summit with Ukraine in mind
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/24/europes-five-largest-military-powers-meet-ahead-of-key-nato-summit-with-ukraine-in-mind
Reuters. (2026). European leaders pledge unity after recent tensions ahead of NATO summit
https://www.reuters.com/world/european-leaders-pledge-unity-after-recent-tensions-ahead-nato-summit-2026-06-24/
Financial Times. (2026). European leaders seek joint NATO stance as US weighs troop cuts
https://www.ft.com/content/4eced9c3-418a-46dc-9030-fbf0f2f1b9f6
Associated Press. (2026). NATO’s Trump whisperer meets the president in an effort to appease him before next month’s summit
https://apnews.com/article/5c2f88363f7a066c02103ab1ce1c8d6b
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato svarbias Europos karines diskusijas ir jų kontekstą, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojui.
Straipsnis atitinka LPK etikos kodeksą, nes pateikia tikslią informaciją apie E5 susitikimą, nešališkai apibūdina jo tikslus ir kontekstą, taip pat vengia dezinformacijos ir manipuliacijos.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja svarbų Europos saugumo klausimą, ypač atsižvelgiant į besitęsiančią situaciją Ukrainoje ir NATO kontekste. Be to, jis suteikia įžvalgų apie Europos šalių bendradarbiavimą ir jų reakciją į JAV spaudimą, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos karinių galių susitikimą ir jo kontekstą NATO, kas yra aktualu visuomenei. Jame analizuojamos svarbios geopolitinės temos, tokios kaip Ukraina ir Europos gynybos pajėgumai, todėl jis turi visuomeninę naudą.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Europos karinių galių susitikimą ir jo kontekstą, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojamos aktualios saugumo problemos, tačiau tai daroma ramiai ir informatyviai.
