Vedlė, kuri yra įvaldžiusi tiek „moteriškas”, tiek ir „vyriškas” savybes
Moterys – vadovės! Skamba pernelyg įžūliai? Pasmalsaukime, kaipgi yra iš tiesų. Daugelis moterų pavydi vos tik sužino, jog jų kolegę paaukštino pareigose. Tokiu atveju darbe atsiranda tarytum ir konkurencija. Bet to niekas nenori ir nedrįsta garsiai pasakyti ir juo labiau to pripažinti.
Na, nereikėtų pamiršti, kad ir kai kuriems vyrams yra ko pasimokyti iš moterų – viršininkių. Dažnam tyliai, tyliai mintyse sukirba tokia mintis, vos ne abejonė – „kaip gi joms pavyksta prasibrauti per tokius šiuolaikinio pasaulio darbo pasiūlos brūzgynus bei pasiekti vos ne visas įmanomas karjeros aukštumas, būtent tokiu būdu puikiai save realizuoti?“
Išties, moterys-vadovės yra įvaldžiusios tiek „moteriškas”, tiek ir „vyriškas” savybes.
„Moteriškomis” savybėmis laikomos:
- nuoseklus ėjimas nuo vieno etapo prie kito;
- atsargumas;
- demėsys detalėms;
- glaudus intelekto ir jausmų ryšys;
- silpnas valdomumas;
- individualumas;
- to, kas pasiekta, išsaugojimas;
- orientavimasis į aukštą vertinimą;
- klusnumas ir taisyklių laikymasis.
„Vyriškomis” laikomos savybės:
- strateginis mąstymas;
- orientavimasis į ateities tikslus;
- visumos apžvelgimas;
- hierarchijos supratimas, valdymas ir paklusnumas;
- sugebėjimas lengvai priimti kritiką;
- sugebėjimas mąstymą atskirti nuo jausmų;
- idėjų generavimas;
- klaidų priėmimas, kaip paskatinimo[1].
Taigi, šių laikų pasaulyje jau nieko nebestebina tai, jog vadovo pareigas užima ne kostiumuotas vyras, bet gležnutė dama, kuri visais įmanomais būdais stengiasi būti geriausia vadovė. Ji šį postą juk gavo neatsitikinai: tiesiog karjeros pradžioje jai sekėsi ir ji mokėjo pakovoti už save ir savo idėjas. Tad, galima drąsiai teigti, kad yra moterų, kurios nėra išlepintos ir „išpopintos ledi“ su savais įnoriais ir vos ne karingais principais.
Svarbu mokėti pakovoti už save, ypatingai – karjeros pradžioje. Aišku, nevalia pamiršti pagarbos bendradarbiams, nes, kitu atveju, visur tiesiog vyraus nemaloni įtampa ir tik dar labiau „paaštrės“ stresinės situacijos, tad kam to reikia? Retorinis klausimas.
Na, o kalbant platesniu aspektu, tegul kiekvienas žmogus pamąsto: pavargusio direktoriaus darbe ir „surūgėlio“ – namuose, nelabai kas ir mėgsta. Moterys, namuose mes turime būti mamomis, žmonomis ir tiesiog gerą, teigiamą aurą skleidžiančiomis būtybėmis, na, o darbe – gan griežtomis vadovėmis. Sunku perlipti per save? Sunku. Tokia moters dalia. Bet, ko gero, sunkiausia yra tiek vienoje, tiek kitoje srityje išlikti motyvuotomis asmenybėmis, kai reikia, dar gi ir teisingomis, doromis bei griežtomis.
Sunkumų vadovės kelyje tikrai bus
Vis tik, ne visada geri norai virsta realybe. Žinoma, nėra čia ko per daug norėti, pripažinkime – pasitaiko dienų „lyg tyčia“, kuomet tesinori tik nuo visų pasislėpti, pabėgti, gyvenimo ritmą ir visą „veiksmą” palikti natūraliai, iš lėto plaukiančiai savieigai.
Savo kibirkščiuojančias emocijas reikia kažkokiu stebuklingu būdu pradanginti už jūrų marių ir – kitų tolybių (kuo toliau, tuo geriau). Kuomet aplanko niūrūs gyvenimo momentai, suprantame, kad savo karštakošiškumu nieko labai teigiamo, pozityvaus ir racionalaus – tikrai nepasieksime.
Tiesa, vyrų pasaulyje galbūt šiek tiek mažiau tų kunkuliuojančių ir tiesiog vos ne virte verdančių emocijų. Išvada peršasi viena – turime, tikrai turime ko pasimokyti ir iš stipriosios lyties, mūsų vyrijos.
Vadovei moteriai kiek sunkiau užimti tikrai aukštą postą. Iš jos kartais reikalaujama vos ne dvigubo darbo krūvio rezultatų, ar tam tikrų pasiekimų. Kita vertus, moterys, dažnu atveju, – yra atsakingesnės, pedantiškesnės, nori visame kame siekti maksimalių rezultatų, bet kurioje situacijoje ieškoti kompromisų.
Vyrai – kategoriškesni: „kaip pasakiau, taip ir bus“, trumpai tariant, „pasakyta – padaryta.“ Gal ir gerai. Bet tuomet tegu vyrai nestebi moterų – vadovių lyg pro didinamąjį stiklą, kas truputį nepasisekus reikštų „Ak, ji gi moteris, ko daugiau ir buvo galima iš jos tikėtis…“
Pastebima ir tai, kad vyrai – vadovai, moterims klaidų dažniausiai taip lengvai neatleidžia. Na, o moterys – vadovės tikrai daug paprasčiau suranda visiems tinkantį ir patenkinantį sprendimą. Kas tokiu atveju reiškia – „silpnoji lytis“ lengviau ir paprasčiau žiūri į mažus niuansus, kurie darbo kokybei neatsiliepia pernelyg neigiamai ar kažkaip neįprastai.
Itin svarbu moteriai žinoti, kada reikia patylėti, o kada tarti garsesnį bei griežtesnį žodį. O kad vyrai – pavaldiniai galėtų pajausti tą tikrąją moteriškumo jėgą, reikia tiesiog… daugiau šypsotis!
Patarimai produktyviam vadovavimui, kurie išgelbės patyrusius ir pradedančiuosius vadovus
„Pirma, nedaryk nieko be priežasties ir tikslo. Antra, nedaryk nieko, kas neduotų naudos visuomenei”[2].
Bene svarbiausia sėkmingame valdyme – deramas pavyzdys savo pavaldiniams. Būtent savas pavyzdys – visuomet geriausias sprendimas ieškant išeičių iš sudėtingai painių situacijų. Gi nieko nėra neįmanomo! O rodyti gerą pavyzdį ir deramai motyvuoti – iš tiesų nelengvas uždavinys.
Šis būdas veiksmingas tampa tik tada, kai sukuriama teigiama darbo atmosfera, o siekiant ją sukurti reikia nemenkai pasistengti. Tikrai ne kiekvienam yra įtinkama, ne kiekvienas pritaria ir sutinka su tam tikromis darbo nurodymo gairėmis.
Tuomet, raktu į sėkmę tampa pozityvi kritika. Kodėl pozityvi? Todėl, kad ji darbinę atmosferą veikia žymiai geriau, negu tik negatyvas. Negatyvios kritikos yra baidomasi ir, dažnu atveju, su ja retai kada sutinkama. Niekas gi nenori papeikimų dėl blogai ar iki galo neatliktų pavestų užduočių. Svarbiausia ne smerkti ir kritikuoti, o pasigilinti, kodėl taip nutiko.
Bėdų nežinosi, jei nepaklausi. Būtina laiku išklausyti darbuotojus. Nebėgti nuo problemų, o spręsti jas dabar ir čia. Tam yra svarbus dėmesys ne tik sau, bet ir kitiems. Reikia sutelkti ir motyvuoti komandą. Idėjos gyvos, kai vienija, o žmonės stengiasi, kai jaučiasi svarbūs.
Taip kuriamas pasitikėjimas, kuris ypač svarbus darbo aplinkoje. Pavyzdžiui, vadovė paveda atlikti gan sudėtingą užduotį pavaldiniui ir duoda jam tam tikrą laiko terminą. Ji maždaug žino, kiek kuris jos darbuotojas sugaišta laiko prie tam tikros užduoties ir pasitiki juo visu šimtu procentų.
Ką tai reiškia? Pirma – vadovė pažįsta savo darbuotojus, žino kiekvieno gebėjimus ir pasitiki jais. Antra, ji nelinkusi smerkti ir kritikuoti, jei pavaldinys nepateisina jos lūkesčių. Ji ima ir pasigilina, kodėl taip nutiko. Taigi, darbutojas gali jaustis suprastas ir tik dar labiau pasitikėti savo darbo vadove.
Džonas Maksvelas yra sakęs:
„Vadovauti žmonėms – tai rodyti drąsą, kuri verčia juos elgtis teisingai“[3].
Iš ties, vadovavimas nėra paprastas ir elementarus dalykas. Moterims – ypač! Kaip svarbu laiku pamatyti ir suprasti, kokia gi atmosfera tvyro darbo vietoje. Keisti, tobulinti, ieškoti naujų sprendimų būdų – kasdienos uždaviniai. Nesuskaičiuojamas darbo valandų skaičius, būna, atima svarbų šeimos ir laisvalaikio laiką, tampa sudėtinga laiku sustoti ir atsikvėpti, atrasti ramybės minutę, kuri yra tokia svarbi ne tik moterims, bet ir vyrams vadovams.
Būkime supratingi. Tai – kelias savitarpio gerbūviui ir pačiai santarvei ir, žinoma, nepamirškime padėkos. Ačiū – stebuklingas žodis, kurį kiekvienas vadovas turi mokėti.
