Mažose savivaldybėse matematikos patikrinimo rezultatai buvo daug prastesni
Naujausi Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) rezultatai atskleidžia, kad mokinių pasiekimai Lietuvoje vis dar stipriai priklauso nuo jų gyvenamosios vietos. Nors švietimo sistema deklaruoja vienodas galimybes visiems mokiniams, matematikos rezultatai rodo, jog skirtumai tarp miestų ir regionų išlieka ryškūs.
Mažosiose savivaldybėse slenkstinio lygio matematikos patikrinime nepasiekė 14,8 proc. aštuntokų, o miestuose tokių mokinių buvo tik 5,8 proc. Tai reiškia, kad regionuose minimalių matematikos žinių neįgyja beveik tris kartus daugiau mokinių nei didžiuosiuose šalies miestuose[1].
Šie skaičiai rodo, kad gyvenamoji vieta vis dar yra vienas svarbių veiksnių, lemiančių mokymosi rezultatus. Nors per pastaruosius metus daug dėmesio buvo skiriama ugdymo kokybės gerinimui visoje šalyje, pasiekimų skirtumai tarp skirtingų savivaldybių kol kas nemažėja.
Aukščiausi rezultatai – miestų mokyklose
Dar didesnis atotrūkis matomas vertinant geriausiai besimokančių mokinių pasiekimus. Aukštesnįjį matematikos lygį miestuose pasiekė 9,4 proc. aštuntokų, kai mažosiose savivaldybėse tokių mokinių buvo vos 1,9 proc. Tai reiškia, kad aukščiausių rezultatų pasiekiančių mokinių dalis miestuose yra beveik penkis kartus didesnė nei regionuose.
Panaši tendencija matoma ir pagrindinio lygio pasiekimuose. Miestuose šį lygį pasiekė 56,1 proc. mokinių, o mažosiose savivaldybėse – 37,8 proc. Kitaip tariant, dauguma miestų mokinių demonstruoja tvirtas matematikos žinias, o regionuose didesnė dalis mokinių lieka tarp silpnesnių rezultatų grupių. Tai leidžia kalbėti ne tik apie mokymosi sunkumus, bet ir apie nevienodas galimybes ugdyti aukštus akademinius pasiekimus.
Vienodų galimybių tikslas vis dar nepasiektas
Ekspertai jau ne vienus metus atkreipia dėmesį, kad regionų mokyklos susiduria su iššūkiais, kurių miestų ugdymo įstaigos dažnai nepatiria. Viena pagrindinių problemų – kvalifikuotų mokytojų trūkumas, ypač tiksliųjų mokslų srityje. Mažesnėse savivaldybėse sunkiau pritraukti jaunus specialistus, o dalis mokyklų susiduria su senstančio pedagogų kolektyvo problema.
Prie rezultatų skirtumų gali prisidėti ir nevienodos galimybės gauti papildomą pagalbą mokantis. Didmiesčiuose mokiniai dažniau gali lankyti korepetitorių užsiėmimus, dalyvauti papildomose matematikos programose ar būreliuose. Regionuose tokių galimybių dažnai yra mažiau. Todėl NMPP rezultatai tampa ne tik mokinių žinių vertinimu, bet ir platesniu švietimo sistemos būklės rodikliu.
Jie rodo, kad siekis užtikrinti vienodas mokymosi galimybes visiems Lietuvos vaikams išlieka vienu svarbiausių šalies švietimo politikos iššūkių. Kol miestų mokyklos demonstruoja geresnius rezultatus, regionų mokykloms vis dar tenka kovoti su atotrūkiu, kuris ilgainiui gali turėti įtakos ir mokinių ateities galimybėms.
Lietuvos mokyklose baigti tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai
Tuo metu švietimo sistemos būklę padės įvertinti ir tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai, kuriuose šį pavasarį dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. mokinių[2].
Nuo vasario pabaigos iki gegužės vidurio vykdytuose tyrimuose buvo vertinamos ketvirtokų skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų žinios bei aštuntokų matematikos, gamtos mokslų, pilietiškumo ir dalyvavimo visuomenėje gebėjimai. Tyrimuose dalyvavo daugiau kaip 5 tūkst. ketvirtokų ir per 3 tūkst. aštuntokų iš įvairių Lietuvos mokyklų.
Svarbi tyrimų dalis buvo ir konteksto klausimynai, kuriuos pildė mokyklų vadovai, mokytojai bei daugiau kaip 4,5 tūkst. mokinių tėvų. Surinkti duomenys padės geriau suprasti, kokią įtaką mokinių pasiekimams daro mokymosi aplinka, mokymo metodai, mokyklos sąlygos ir šeimos indėlis.
Šiuo metu vyksta duomenų apdorojimo ir analizės darbai, o jų rezultatai bus naudojami rengiant nacionalines ir tarptautines ataskaitas bei tobulinant būsimus tyrimus, kurie Lietuvos mokyklose bus vykdomi 2027 metais.
