Valčiūnuose pradėta „Rail Baltica“ iešmų gamyba
„Rail Baltica“ projektas Lietuvoje pasiekė dar vieną techninį etapą – Valčiūnuose, Vilniaus rajone, esančioje „voestalpine Railway Systems“ gamykloje simboliškai pradėta iešmų gamyba būsimai europinės vėžės geležinkelio linijai. Šie komponentai bus reikalingi ne tik bėgiams sujungti, bet ir visam tinklui padaryti realiai veikiančiam.
Renginyje dalyvavo Lietuvos susisiekimo ministerijos, LTG grupės, „RB Rail AS“, „Rail Baltic Estonia“ ir „voestalpine Railway Systems“ atstovai. Oficialus „Rail Baltica“ pranešimas pabrėžia, kad kalbama apie vieną svarbiausių geležinkelio infrastruktūros elementų, be kurio neįmanoma sklandžiai organizuoti traukinių judėjimo tarp kelių, stočių, terminalų ir priežiūros objektų.
Lietuvos susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas nurodė, kad europinės vėžės geležinkelio statyba Lietuvoje pasiekė svarbų etapą: pirmieji bėgiai jau nutiesti, o modernūs greitųjų geležinkelių iešmai netrukus bus montuojami pažangiausiame „Rail Baltica“ ruože prie Jonavos. Jo teigimu, tai, kad ši infrastruktūra bus gaminama Lietuvoje, yra investicija ne tik į susisiekimą, bet ir į regioninį saugumą bei greitesnius ryšius su Europa.
Iešmai yra techninė detalė, be kurios geležinkelis netampa tinklu
Iešmai geležinkelyje atlieka labai konkrečią funkciją: jie leidžia traukiniams pereiti iš vieno kelio į kitą. Bėgiai ir pabėgiai sudaro fizinį kelią, tačiau būtent iešmai sukuria tinklo lankstumą. Jie reikalingi stotyse, terminaluose, depuose, aplenkimo vietose ir techninės priežiūros zonose.
„Rail Baltica“ atveju ši detalė yra dar svarbesnė, nes projektas kuriamas kaip naujas, europinės vėžės, didesnio greičio geležinkelis. Tokiam tinklui reikia ne paprastų, o standartizuotų, patikimų ir griežtus saugos reikalavimus atitinkančių iešmų sistemų. Jos turi veikti kartu su signalizacija, valdymo sistemomis, elektrifikacija ir visais kitais infrastruktūros sluoksniais.
„RB Rail AS“ vadovas Marko Kivila iešmus pavadino geležinkelio tinklo širdimi. Jo teigimu, bendras standartizuotas sprendimas visam „Rail Baltica“ koridoriui padeda kurti sąlygas saugiam ir efektyviam traukinių eismui. Tai ypač svarbu projektui, kuris turi sujungti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją į vieną europinės vėžės maršrutą.
Bendras pirkimų modelis turi sumažinti techninę painiavą visame Baltijos koridoriuje
„Rail Baltica“ nacionaliniai įgyvendintojai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje kartu su „RB Rail AS“ yra pasirašę preliminariąsias sutartis dėl konsoliduoto iešmų sistemų, greitųjų iešmų ir bėgių kompensatorių tiekimo. Tai reiškia, kad kiekviena šalis nekuria atskiro techninio sprendimo, o visa linija planuojama kaip viena suderinta sistema.
Toks modelis leidžia iš anksto suderinti kainodaros, kokybės, našumo, pristatymo ir techninių standartų sąlygas. Nacionalinės įgyvendinančios organizacijos galės teikti užsakymus pagal realią statybų pažangą ir finansavimo prieinamumą. Tai svarbu, nes „Rail Baltica“ nėra vienos gamyklos ar vieno rangovo projektas – tai trijų Baltijos valstybių ir Europos Sąjungos finansavimo bei techninių standartų derinys.
Kovo mėnesį „Rail Baltica“ skelbė, kad bendra konsoliduotų viršutinės kelio konstrukcijos pirkimų vertė gali siekti iki 1,13 mlrd. eurų. Į šį paketą įtraukiami ne tik iešmai, bet ir kiti svarbūs komponentai: bėgiai, pabėgiai, balastas, kabelių kanalai ir kitos sistemos. Galutinės išlaidos priklausys nuo finansavimo ir statybos grafiko.
Pirmieji iešmai turėtų būti pristatyti jau šį rudenį
LTG grupės laikinasis vadovas Arūnas Rumskas nurodė, kad pirmieji „Rail Baltica“ iešmai turėtų būti pristatyti jau šį rudenį. Jie bus skirti geležinkelio viršutinės kelio konstrukcijos statybai, o tai reiškia perėjimą nuo žemės darbų ir sankasų prie realaus bėgių tinklo formavimo.
Tai svarbus praktinis signalas, nes „Rail Baltica“ dažnai kritikuojama dėl vėlavimų, brangimo ir sudėtingo valdymo. Iešmų gamybos pradžia pati savaime dar neišsprendžia visų projekto problemų, bet ji rodo, kad kai kurios techninės grandys pereina į gamybos ir tiekimo etapą. Tokie komponentai negali būti pagaminti paskutinę minutę, nes jiems reikia projektavimo, sertifikavimo, logistikos ir montavimo suderinimo.
„Rail Baltica“ taip pat anksčiau skelbė, kad bėgiai turėtų būti prieinami užsakymams nuo 2026 m. liepos, o geležinkelio balastas – nuo rugsėjo. Iešmų, greitųjų iešmų ir bėgių kompensatorių pirmieji komponentai pagal ankstesnį grafiką turėtų būti prieinami užsakymams iki 2026 m. pabaigos, kad galėtų prasidėti atitinkami sertifikavimo procesai.
„voestalpine“ gamykla Lietuvoje tampa regioninės pramonės grandinės dalimi
„voestalpine Railway Systems Lietuva“ nėra nauja įmonė Lietuvos geležinkelių rinkoje. Bendrovė, anksčiau veikusi kaip „voestalpine VAE Legetecha“, buvo įsteigta 1995 m. kaip „voestalpine“ ir Lietuvos geležinkelių bendra įmonė. Ji gamina visiškai surinktus iešmus, jų atsargines dalis, automatikos ir signalizacijos sistemas bei kitą geležinkelių infrastruktūros produkciją.
Bendrovė nurodo, kad pirmuosius geležinkelio iešmus pagamino 1996 m., o jos produkcija eksportuojama į kitas Europos ir pasaulio šalis. Tai reiškia, kad „Rail Baltica“ komponentų gamyba Valčiūnuose remiasi ne vien simboliniu vietos pasirinkimu, bet ir jau veikiančia pramonine baze.
Šis aspektas svarbus Lietuvai. Dideli infrastruktūros projektai dažnai vertinami tik per statybos kainą, tačiau vietinė gamyba leidžia daliai investicijų grįžti į regiono ekonomiką per darbo vietas, tiekimo grandines, inžinerines kompetencijas ir ilgalaikę priežiūrą. „Rail Baltica“ šiuo atveju tampa ne tik transporto projektu, bet ir pramoninės specializacijos galimybe.
„Rail Baltica“ jungtis yra transporto, ekonomikos ir saugumo projektas
„Rail Baltica“ numatyta kaip nauja 870 km ilgio europinės vėžės geležinkelio linija nuo Talino per Rygą ir Kauną iki Lenkijos, su atšaka į Vilnių. Projektas turi integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą ir sumažinti priklausomybę nuo senosios sovietinės 1 520 mm vėžės sistemos.
Ši jungtis svarbi ne vien keleiviams ar kroviniams. Po Rusijos invazijos į Ukrainą „Rail Baltica“ vis dažniau vertinama ir kaip karinio mobilumo bei strateginės infrastruktūros projektas. Greitesnis susisiekimas su Lenkija ir Vakarų Europa reiškia ne tik patogesnes keliones, bet ir didesnį logistinio atsparumo potencialą krizės metu.
Todėl iešmų gamybos pradžia Valčiūnuose nėra smulki techninė naujiena. Tai vienas iš etapų, kai ilgai planuotas projektas pradeda įgyti konkrečią medžiaginę formą: bėgius, iešmus, jungtis, sertifikuotas sistemas ir realius pristatymo grafikus. Tik iš tokių detalių gimsta geležinkelis, kuris vėliau tampa politine, ekonomine ir saugumo jungtimi su Europa.
Šaltiniai
The Baltic Times. (2026). Rail Baltica and voestalpine Railway Systems mark start of turnout production
https://www.baltictimes.com/rail_baltica_and_voestalpine_railway_systems_mark_start_of_turnout_production/
Rail Baltica. (2026). Rail Baltica and voestalpine Railway Systems mark start of turnout production
https://www.railbaltica.org/news/rail-baltica-and-voestalpine-railway-systems-mark-start-of-turnout-production/
Rail Baltica. (2026). Rail Baltica advances consolidated materials procurement across core superstructure elements
https://www.railbaltica.org/news/rail-baltica-advances-consolidated-materials-procurement-across-core-superstructure-elements/
Rail Baltica. (2023). Turnout system development for Rail Baltica project
https://www.railbaltica.org/news/turnout-system-development-for-rail-baltica-project/
voestalpine Railway Systems. (2026). voestalpine Railway Systems Lietuva UAB
https://www.voestalpine.com/railway-systems/en/locations/voestalpine-railway-systems-lietuva/
Railway-News. (2026). Rail Baltica Advances Joint Procurement of Core Track Materials
https://railway-news.com/rail-baltica-advances-joint-procurement-of-core-track-materials/
