Lietuvos mokiniai Europos fizikos olimpiadoje iškovojo du sidabro ir vieną bronzos medalį
Lietuvos jaunieji fizikai sėkmingai pasirodė 10-ojoje Europos fizikos olimpiadoje, kuri birželio 12–16 d. vyko Švedijoje, Geteborge. Mūsų šalies komanda pelnė du sidabro medalius, du bronzos medalius ir vieną pagyrimo raštą.
Geteborge varžėsi 200 talentingiausių jaunųjų fizikų iš 41 šalies. Dalyviai atvyko ne tik iš Europos, bet ir iš kitų pasaulio regionų, todėl Lietuvos mokinių pasiekimai rodo stiprų pasirengimą tarptautinėje konkurencijoje.
Lietuvai šiemetinėje olimpiadoje atstovavo penki mokiniai, atrinkti nacionalinės atrankos metu. Juos lydėjo patyrę akademiniai vadovai, padėję komandai ruoštis sudėtingoms teorinėms ir eksperimentinėms užduotims.
Sidabro medalius pelnė Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokiniai
Sidabro medalius Lietuvai iškovojo Kauno technologijos universiteto gimnazijos IV klasės mokiniai Robertas Juknevičius ir Tomas Razbadauskas. Abu mokinius ruošė mokytojas Darius Virbukas.
Bronzos medalį pelnė Armandas Grinkevičius, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos IV klasės mokinys (mokytojas Andrius Storta) ir Lukas Mažrimas, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinys (mokytojas Saulius Žukauskas)
Pagyrimo raštu įvertintas Marius Chadzevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus IV klasės mokinys. Jį olimpiadai ruošė mokytoja Raimonda Beinortienė.
LINEŠA atstovai pabrėžia jaunųjų fizikų motyvaciją ir nuoseklų darbą
Lietuvos mokinių dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas Gediminas Beresnevičius teigia, kad šis rezultatas rodo Lietuvos mokinių gebėjimą konkuruoti su stipriausiais pasaulio bendraamžiais.
„Lietuvos jaunieji fizikai dar kartą įrodė, kad gebėjimas nuosekliai dirbti, smalsumas ir motyvacija leidžia sėkmingai konkuruoti su stipriausiais pasaulio bendraamžiais. Tokie pasiekimai įkvepia visą jaunąją kartą siekti aukščiausių tikslų“, – sako G. Beresnevičius.
Lietuvos komandai vadovavo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas ir Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Jevgenij Chmeliov bei Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslo darbuotojas Vytautas Jakštas.
Komanda pademonstravo brandų fizikinį mąstymą ir gebėjimą dirbti su sudėtingais modeliais
Vienas iš Lietuvos komandos vadovų Vytautas Jakštas pabrėžė, kad olimpiadoje reikėjo ne tik gerų teorinių žinių, bet ir gebėjimo taikyti sudėtingus fizikos modelius. Pasak jo, Lietuvos mokiniai parodė aukštą pasirengimo lygį.
„Lietuvos komanda olimpiadoje pademonstravo brandų fizikinį mąstymą, gebėjimą taikyti sudėtingus modelius ir tiksliai atlikti eksperimentus. Šis pasirodymas dar kartą patvirtino, kad mūsų šalies jaunieji fizikai sėkmingai konkuruoja tarptautinėje arenoje“, – sako V. Jakštas.
Europos fizikos olimpiada tradiciškai sudaryta iš dviejų dalių – teorinės ir eksperimentinės. Kiekvienai jų buvo skirta po 5 valandas, todėl dalyviams teko dirbti ne tik tiksliai, bet ir ištvermingai.
Eksperimentinėje užduotyje mokiniai tyrė akustinę levitaciją
Šių metų užduotys išsiskyrė fizikinio modeliavimo gilumu ir realių reiškinių analize. Eksperimentinė užduotis reikalavo tirti akustinę levitaciją ir matuoti garso lauką.
Dalyviai taip pat turėjo nustatyti kietųjų ir skystųjų kūnų savybes. Užduotyje buvo analizuojami garavimo, paviršiaus įtempio ir nestabilumo reiškiniai.
V. Jakšto teigimu, organizatoriai siekė, kad eksperimentinė užduotis įsimintų ilgam. Net jos vizualinis išpildymas buvo įkvėptas švediško dizaino identiteto – švarių formų, kokybės ir subtilios prabangos pojūčio.
Teorinėse užduotyse nagrinėti spyruokliniai vyriai, histerezė ir sausasis ledas
Pirmoji teorinė užduotis nagrinėjo mechaninę sistemą su spyruokliniu vyriu. Dalyviams reikėjo apskaičiuoti šuolį atliekančio šokliuko masės centro pakilimą.
Antroji teorinė užduotis buvo susijusi su solenoido feromagnetinės šerdies savybėmis ir histerezės kilpa. Olimpiados dalyviai turėjo įvertinti srovės kitimą ir energijos nuostolius.
Trečioje teorinėje užduotyje buvo modeliuojamas sausojo ledo ritulio judėjimas ant įkaitinto paviršiaus. Mokiniai analizavo sublimaciją, šilumos mainus, klampumą ir dujų dinamikos įtaką slydimui.
Olimpiados dalyviai Švedijoje susipažino ir su Geteborgo kultūra
Po intensyvių užduočių sprendimo dienų olimpiados dalyviai turėjo progą atsipalaiduoti ir pažinti Švedijos kultūrą. Jiems buvo surengta kelionė laivu į Brenės salą, švediškai vadinamą Brännö.
Tai klasikinė Geteborgo archipelago patirtis, leidusi pamatyti vakarų Švedijos gamtą ir pajusti salų gyvenimo ritmą. Mokiniai taip pat apsilankė „Liseberg“ atrakcionų parke – viename didžiausių Skandinavijos pramogų parkų.
Olimpiados dalyviams surengtas ir „Midsommar“ tematikos atsisveikinimo vakarėlis. Jame buvo švediškos vasaros šventės motyvų, tradicinių žaidimų, muzikos ir bendravimo tarp komandų.
Nobelio premijos laureatės paskaita mokiniams atvėrė atomų pasaulį
Olimpiados dalyviams paskaitą skaitė 2023 m. fizikos Nobelio premijos laureatė Anne L’Huillier. Ji kalbėjo apie atomų pasaulį ir atosekundžių laiko skalėje vykstančius reiškinius.
Ši paskaita mokiniams iš įvairių šalių suteikė galimybę išgirsti apie pažangiausius šiuolaikinės fizikos tyrimus. Tokia patirtis svarbi ne tik kaip olimpiados programos dalis, bet ir kaip mokslinis įkvėpimas būsimiems tyrėjams.
Bronzos medalį pelnęs Armandas Grinkevičius sakė, kad olimpiados užduotys buvo neįprastos, sunkios, tačiau įdomios. Jo teigimu, eksperimentas buvo ilgas, o įranga atrodė brangi.
Lietuvos mokiniai grįžta ne tik su medaliais, bet ir stipriais įspūdžiais
A. Grinkevičius išskyrė ir laisvalaikio programą. Jam labiausiai įsiminė apsilankymas „Liseberg“ atrakcionų parke, kur mokiniai galėjo išbandyti įvairius atrakcionus ir amerikietiškus kalnelius.
„Ten puikiai praleidome laiką: buvo daugybė labai smagių atrakcionų, „amerikietiškų kalnelių“, kuriuose kartais tekdavo važiuoti stačiai žemyn bei aukštyn kojom“, – įspūdžiais dalijosi A. Grinkevičius.
Europos fizikos olimpiada Lietuvos mokiniams tapo ne tik akademiniu išbandymu, bet ir tarptautinės bendrystės patirtimi. Tokie renginiai leidžia jauniems žmonėms susitikti su stipriausiais bendraamžiais, išbandyti savo gebėjimus ir pamatyti, kur gali nuvesti nuoseklus darbas moksle.
Apie LINEŠA
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga. Ji teikia pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.
Daugiau informacijos:
https://eupho26.se
https://www.linesa.lt
Papildoma informacija
Dovilė Joneliūnienė
Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra
Tel. +370 602 90133
El. p. [email protected]
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pristato Lietuvos jaunųjų fizikų pasiekimus Europos fizikos olimpiadoje, todėl jis yra vertingas ir įdomus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Lietuvos jaunųjų fizikų pasiekimus Europos fizikos olimpiadoje, nurodo medalių laimėtojus ir jų mokytojus, taip pat pabrėžia komandos pasirengimą ir motyvaciją. Informacija yra nešališka ir atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes pristato Lietuvos jaunųjų fizikų pasiekimus tarptautinėje olimpiadoje, kas skatina nacionalinį pasididžiavimą ir motyvuoja jaunimą. Be to, jis pabrėžia švietimo ir mokslo svarbą šalyje.
Straipsnis informuoja apie Lietuvos jaunųjų fizikų pasiekimus tarptautinėje olimpiadoje, kas skatina mokinių motyvaciją ir pabrėžia švietimo svarbą. Tai turi teigiamą visuomeninę naudą, nes skatina jaunimą siekti aukštų tikslų.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas, nes jis skatina pasididžiavimą Lietuvos jaunųjų fiziku pasiekimais ir motyvuoja kitus siekti aukštų tikslų. Jame nėra nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos.
