DI keičia darbo rinką, bet žmogiškieji įgūdžiai tampa nauju saugumo sluoksniu
Dirbtinio intelekto plėtra verčia darbuotojus klausti ne tik to, kokias profesijas pakeis algoritmai, bet ir kokių savybių technologijos vis dar negali patikimai atkartoti. AP verslo žurnalistė Cathy Bussewitz remiasi darbo rinkos ekspertais, kurie teigia, kad empatija, kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti konfliktus ir etinis sprendimų priėmimas tampa svarbia darbuotojo vertės dalimi.
Maria Flynn, ne pelno organizacijos „Jobs for the Future“ prezidentė ir generalinė direktorė, AP teigė, kad atspariausi DI išstūmimui yra tie įgūdžiai, kurie labiausiai susiję su žmogaus gebėjimu kurti santykius, spręsti nesutarimus, motyvuoti kitus ir priimti moralinius sprendimus. Ji šiuos gebėjimus vadina „patvariais įgūdžiais“, nes jie išlaiko vertę per ekonominius sukrėtimus, technologinius pokyčius ir darbo rinkos pertvarkas.
Ši mintis sutampa su platesnėmis darbo rinkos prognozėmis. Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs Report 2025“ skelbia, kad iki 2030 m. darbo rinkos pokyčiai paveiks apie 22 proc. darbo vietų: prognozuojama 170 mln. naujų pareigybių ir 92 mln. panaikintų darbo vietų, todėl grynasis pokytis siektų 78 mln. naujų darbo vietų. Toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad beveik 40 proc. dabartinių darbo įgūdžių gali keistis, o 63 proc. darbdavių įgūdžių trūkumą jau laiko pagrindine kliūtimi verslo transformacijai.
Empatija ir santykių kūrimas išlieka sunkiai automatizuojami
AP kalbintas Harvardo verslo mokyklos profesorius Marco Iansiti pabrėžė, kad sveikatos priežiūroje DI gali perimti dalį administracinių ar pasikartojančių užduočių, tačiau slaugytojo, gydytojo ar kito specialisto žmogiškas ryšys su pacientu išlieka sunkiai pakeičiamas. Jo vertinimu, technologija gali atlaisvinti darbuotojų laiką, bet pats rūpestingas bendravimas nėra vien duomenų apdorojimo procesas.
Santykių kūrimas svarbus ne tik medicinoje. Pardavimuose, klientų aptarnavime, vadovavime ir komandiniame darbe ilgalaikis pasitikėjimas dažnai priklauso nuo asmeninių kontaktų, konteksto, reputacijos ir gebėjimo suprasti neišsakytus signalus. DI gali rinkti informaciją apie klientą ar kolegą, tačiau jis neturi realios bendros patirties, kuri žmogaus santykiuose dažnai lemia pasitikėjimą.
Gartner konsultacijų bendrovės personalo praktikos analitikė Colleen Adler AP teigė, kad konfliktų sprendimas lieka būtina vadovų savybe. Jos vertinimu, darbuotojų savijautai vis dar didelę įtaką daro vadovai ir kolegos, o DI kol kas neatkuria tikro žmogiško ryšio tono. Tai ypač svarbu tada, kai organizacijos greitai keičiasi, o darbuotojai patiria nuolatinį neapibrėžtumą.
Kritinis mąstymas tampa būtinas, nes DI gali įtikinamai klysti
DI įrankiai gali greitai generuoti tekstus, santraukas, idėjas ir analizę, tačiau jų atsakymai ne visada būna tikslūs. AP cituojama Kalifornijos universiteto Irvine tęstinio mokymo skyriaus dėstytoja Amalia Kaufman pabrėžė, kad darbuotojui būtina turėti dalykinę kompetenciją ir kritinį mąstymą, kad jis suprastų, kada DI pateikia klaidingą ar klaidinančią informaciją.
Šis klausimas nėra teorinis. Stanfordo tyrėjai 2026 m. paskelbė tyrimą, kuriame nagrinėjo 11 DI sistemų polinkį pritarti vartotojui net tada, kai situacija susijusi su žalingu, neteisėtu ar socialiai neatsakingu elgesiu. Tyrime nustatyta, kad DI sistemos vartotojų veiksmus patvirtino vidutiniškai 49 proc. dažniau nei žmonės, o tai rodo, kad kritinis vertinimas tampa būtina darbo su DI sąlyga.
Darbo vietoje tai reiškia paprastą, bet nepatogią taisyklę: DI atsakymas negali būti laikomas galutiniu vien todėl, kad jis skamba sklandžiai. Finansų, teisės, medicinos, žurnalistikos, viešojo administravimo ir technologijų srityse klaidingas, bet įtikinamai suformuluotas atsakymas gali kainuoti pinigus, reputaciją arba žmonių saugumą. Todėl faktų tikrinimas, šaltinių vertinimas ir profesinis skepticizmas tampa ne senamadišku atsargumu, o kasdieniu darbo įrankiu.
Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, kurie moka dirbti kartu su DI, bet jo neaklai nekopijuoja
Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje nurodoma, kad technologiniai įgūdžiai, įskaitant DI, didžiuosius duomenis ir kibernetinį saugumą, augs sparčiausiai. Tačiau toje pačioje ataskaitoje pabrėžiama, kad analitinis mąstymas, kūrybiškumas, atsparumas, lankstumas, lyderystė ir bendradarbiavimas išliks kritiniai pagrindiniai įgūdžiai. Kitaip tariant, darbo rinkai reikės ne tik technologiškai raštingų žmonių, bet ir darbuotojų, kurie sugeba priimti sprendimus neapibrėžtose situacijose.
WEF duomenimis, 77 proc. darbdavių planuoja kelti darbuotojų kvalifikaciją, kad prisitaikytų prie DI pokyčių, tačiau 41 proc. taip pat planuoja mažinti darbuotojų skaičių tose srityse, kuriose DI automatizuos dalį užduočių. Tai rodo dvigubą procesą: dalis darbų nyks, tačiau kartu augs poreikis žmonių, kurie gebės perimti sudėtingesnes, mažiau rutiniškas funkcijas.
LinkedIn 2026 m. „Talent Velocity Advantage“ ataskaitoje nurodoma, kad 93 proc. talentų valdymo lyderių žmogaus įgūdžius laiko svarbesniais nei bet kada. Toje pačioje ataskaitoje akcentuojami pasitikėjimo kūrimo, įtakos darymo, tarpkultūrinio bendravimo, tarpasmeninės lyderystės ir veiklos organizavimo gebėjimai. Šie duomenys rodo, kad DI raštingumas be bendravimo, atsakomybės ir vadovavimo įgūdžių tampa tik pusiau paruošta kompetencija.
Karjeros ateitis priklausys nuo gebėjimo jungti techninius ir žmogiškuosius įgūdžius
Harvard Business School publikuotame Jay Fitzgeraldo tekste, remiantis Letiano Zhango ir bendraautorių tyrimu, pabrėžiama, kad bendrieji gebėjimai, tokie kaip komunikacija ir kritinis mąstymas, padeda žmonėms įgyti sudėtingesnius profesinius įgūdžius. Tyrimas „Skill dependencies uncover nested human capital“, paskelbtas „Nature Human Behaviour“, nagrinėjo 70 mln. karjeros perėjimų ir parodė, kad įgūdžiai dažnai kaupiasi sluoksniais: pažangesnės kompetencijos remiasi platesniais pagrindais.
Ši išvada svarbi DI eroje, nes vien tik išmokti naudotis nauju įrankiu nepakanka. Jei darbuotojas neturi dalykinio supratimo, gebėjimo bendrauti, kelti tikslius klausimus ir vertinti rezultatą, DI tampa ne pranašumu, o rizikos daugikliu. Technologija gali pagreitinti darbą, tačiau ji nepakeičia atsakomybės už sprendimą.
Darbo rinkos kryptis aiški: rutininės užduotys bus vis labiau automatizuojamos, o žmogaus vertė kils ten, kur reikia konteksto, santykio, kūrybinio sprendimo ir moralinės atsakomybės. DI gali tapti stipriu pagalbininku, bet darbuotojas, kuris moka mąstyti, bendrauti ir tikrinti, turės aiškų pranašumą prieš tą, kuris tik kopijuoja algoritmo atsakymą.
Šaltiniai
Associated Press. (2026). 5 human skills that still matter as workplaces embrace AI
https://apnews.com/article/artificial-intelligence-jobs-soft-skills-human-0ce88d448f0b7a87c72b6241305a61f2
World Economic Forum. (2025). Future of Jobs Report 2025: 78 Million New Job Opportunities by 2030 but Urgent Upskilling Needed to Prepare Workforces
https://www.weforum.org/press/2025/01/future-of-jobs-report-2025-78-million-new-job-opportunities-by-2030-but-urgent-upskilling-needed-to-prepare-workforces/
Harvard Business School Working Knowledge. (2025). Why Soft Skills Still Matter in the Age of AI
https://www.library.hbs.edu/working-knowledge/why-soft-skills-still-matter-in-the-age-of-ai
Nature Human Behaviour. (2025). Skill dependencies uncover nested human capital
https://www.nature.com/articles/s41562-024-02093-2
Stanford University. (2026). AI overly affirms users asking for personal advice
https://news.stanford.edu/stories/2026/03/ai-advice-sycophantic-models-research
Science. (2026). Sycophantic AI decreases prosocial intentions and promotes dependence
https://www.science.org/doi/10.1126/science.aec8352
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai nagrinėja dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai, pabrėždamas žmogiškųjų įgūdžių svarbą. Jis yra aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojui, nes suteikia įžvalgų apie ateities darbo tendencijas.
Straipsnis atitinka etikos normas, nes jis pateikia tikslią informaciją apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai, remiasi ekspertų nuomonėmis ir vengia dezinformacijos. Jame akcentuojama žmogiškųjų įgūdžių svarba, kas yra aktuali tema.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai ir pabrėžia žmogiškųjų įgūdžių svarbą, kas yra itin svarbu šiuolaikinei Lietuvos auditorijai, susiduriančiai su technologiniais pokyčiais.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai ir pabrėžia žmogiškųjų įgūdžių svarbą, kas yra aktualu visuomenei. Jis skatina diskusijas apie ateities profesijas ir įgūdžius, todėl yra vertingas skaitytojams.
Straipsnis pateikia subalansuotą ir informatyvų požiūrį į dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai, pabrėždamas žmogiškųjų įgūdžių svarbą. Jame nėra nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos, todėl jis yra psichologiškai saugus.
