Prokuratūra: Registrų centras galėjo informuoti visuomenę dar gegužę
Kodėl visuomenė apie vieną didžiausių pastarojo meto duomenų nutekinimo incidentų sužinojo tik po kelių mėnesių? Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigia, kad prokuratūra dar gegužės pradžioje buvo davusi leidimą Registrų centrui viešinti informaciją apie įvykusią duomenų vagystę, tačiau atsakomybė informuoti gyventojus teko pačiai įstaigai.
Antradienį Seime kalbėjusi prokuratūros vadovė pabrėžė, kad sprendimus dėl informacijos apie ikiteisminį tyrimą viešinimo priima prokuroras, tačiau tai nereiškia, kad institucijos negali informuoti visuomenės apie pačius incidentus, jei tokia informacija nėra susijusi su tyrimo medžiaga[1].
„Prokuroras sprendžia, kada, kokioje apimtyje ir kokią informaciją paviešinti – informuoti apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Registrų centras kreipėsi gegužės 8 dieną klausdamas dėl galimybės paviešinti informaciją, prokuroras atsakė, kad nedraudžia viešinti informacijos, kuri nėra susijusi su ikiteisminiu tyrimu“, – antradienį Seime teigė generalinė prokurorė.
Tyrimo viešinimas derintas su jo interesais
N. Grunskienė taip pat akcentavo, kad visuomenės informavimas apie duomenų nutekinimo incidentą pirmiausia buvo Registrų centro, kaip duomenų tvarkytojo, atsakomybė. Pasak jos, prokuratūra savo ruožtu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą paskelbė tik įvertinusi, kad toks žingsnis nepakenks tyrimo eigai ir galimiems jo rezultatams.
Generalinė prokurorė priminė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimos duomenų vagystės buvo pradėtas balandžio 15 dieną, gavus pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Ji taip pat nurodė, kad prokuratūra vertins, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Opozicija: Registrų centro duomenys galėjo būti vagiami ir per kitas įstaigas
Tuo tarpu Seimo opozicija kelia naują versiją, kad Registrų centro duomenys galėjo būti vagiami ne tik naudojantis Migracijos departamento darbuotojų paskyromis. Tokias abejones sustiprino informacija, jog dalis duomenų galėjo būti pasisavinami ir po to, kai kovo pabaigoje buvo užblokuotos užgrobtos paskyros bei pakeisti slaptažodžiai[2].
Apie tokią galimybę užsiminė ir Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė, pažymėjusi, kad kol kas identifikuoti prisijungimai per Migracijos departamento sistemas, tačiau nėra aišku, ar analogiškų veiksmų nebuvo atlikta ir per kitas institucijas.
Generalinė prokuratūra konkretaus atsakymo nepateikia, pabrėždama, kad į visus klausimus turėtų atsakyti vykstantis ikiteisminis tyrimas.
Registrų centras: nutekinti duomenys neanalizuoti
Tuo tarpu Registrų centras teigia pats netyręs, kokie konkretūs duomenys buvo pavogti per didelio masto duomenų nutekinimo incidentą. Įstaigos atstovų teigimu, visa surinkta informacija buvo perduota teisėsaugai, todėl duomenų analizę ir galimų pažeidimų masto vertinimą šiuo metu atlieka Generalinė prokuratūra[3].
Pasak Registrų centro, pagrindinis dėmesys po incidento buvo skirtas reagavimui į grėsmę ir bendradarbiavimui su atsakingomis institucijomis. Įstaiga pabrėžia, kad netyrė nei nutekintų duomenų turinio, nei galimų jų dėsningumų, o visą turimą informaciją perdavė teisėsaugai, kuri aiškinasi incidento aplinkybes ir galimus atsakingus asmenis.
Apie nutekintus duomenis premjerė sužinojusi anksčiau
Šalį sukausčius iš Registrų centro nutekintų duomenų skandalui paaiškėjo ir dar vienas faktas – premjerė Inga Ruginienė apie galimą masinę gyventojų duomenų vagystę buvo informuota dar balandžio pradžioje. Tačiau visuomenė apie incidentą sužinojo tik po daugiau nei pusantro mėnesio, kai teisėsauga ir atsakingos institucijos jau buvo pradėjusios aiškintis jo aplinkybes.
Ši aplinkybė sukėlė naujų klausimų dėl valdžios veiksmų ir komunikacijos. Premjerės komanda aiškino, kad dėl vykusio ikiteisminio tyrimo galimybės viešinti informaciją buvo ribotos, tačiau kritikai pabrėžia, kad gyventojai apie galimą jų duomenų nutekinimą nebuvo perspėti laiku.
Tuo metu socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius atsakomybę dėl informacijos pateikimo visuomenei linkęs priskirti Generalinei prokuratūrai, teigdamas, kad rezonansinių tyrimų atvejais būtent teisėsauga paprastai pirmoji informuoja visuomenę apie tokius incidentus.
