ES riboja finansavimą projektams su Kinijos inverteriais dėl grėsmės elektros tinklams
Europos Komisija riboja ES finansavimą energetikos projektams, kuriuose naudojami inverteriai iš vadinamųjų didelės rizikos šalių, pirmiausia Kinijos. Priemonė taikoma naujiems ir dar plėtojamiems projektams, o ne jau veikiančioms saulės elektrinėms, todėl kalbama ne apie staigų visos įrangos išmontavimą, bet apie finansavimo sąlygų pakeitimą būsimiems projektams.
Inverteris yra viena svarbiausių saulės elektrinės dalių. Jis paverčia saulės modulių pagamintą nuolatinę srovę į kintamąją srovę, kurią naudoja namai, verslas ir elektros tinklas. „Euronews“ duomenimis, saulės elektrinės jau pagamina 13,4 proc. ES elektros, todėl inverteriai tapo ne tik techniniu komponentu, bet ir strateginės infrastruktūros dalimi.
Pagal „Euronews“ skelbiamus duomenis, 61 proc. į ES importuojamų saulės inverterių atkeliauja tiesiai iš Kinijos. Europos saulės gamybos tarybos generalinis sekretorius Christophas Podewilsas teigia, kad net apie 80 proc. naujai įrengiamų ES saulės elektrinių tiesiogiai priklauso nuo Kinijoje pagamintų inverterių, o tokia koncentracija kelia sisteminę riziką elektros tinklams.
Prie interneto prijungti inverteriai tapo kibernetinio saugumo problema
Pagrindinis Briuselio argumentas – ne vien prekybinė priklausomybė, o galimybė nuotoliniu būdu paveikti energetikos infrastruktūrą. Šiuolaikiniai inverteriai dažnai prijungti prie interneto, kad gamintojas galėtų atlikti programinės įrangos atnaujinimus, priežiūrą ir nuotolinę diagnostiką. Tai patogu vartotojui, bet kartu reiškia, kad elektros tinklo saugumas priklauso ir nuo gamintojo, ir nuo šalies, kurioje tas gamintojas veikia.
Europos Komisijos dokumente dėl energetikos skaitmenizavimo nurodoma, kad saulės ir vėjo gamybos infrastruktūra tapo prioritetine kibernetinio saugumo sritimi. Komisija išskiria kelias rizikas: elektros gamybos manipuliavimą arba blokavimą, neteisėtą prieigą prie operacinių duomenų, tiekimo grandinės dalyvių infiltraciją ir galimybę sukelti nuotolinius elektros tiekimo sutrikimus.
Tas pats Komisijos dokumentas patvirtina, kad ES jau apribojo ES lėšų naudojimą projektams su inverteriais iš didelės rizikos tiekėjų. Jame taip pat nurodoma, kad naujas Kibernetinio saugumo akto pasiūlymas, jei reikės, suteiktų pagrindą uždrausti tokių inverterių naudojimą ES.
Saulės sektorius suskilo tarp saugumo argumentų ir baimės dėl brangesnių projektų
Atsinaujinančios energetikos plėtotojai dabar turi peržiūrėti pirkimo sutartis ir keisti tiekėjus, jei nori naudotis ES finansavimo priemonėmis. „Euronews“ rašo, kad finansavimo ribojimas įsigaliojo iš karto, todėl projektai, kuriuose numatyta ES parama, turi stabdyti pirkimus ir ieškoti alternatyvų Kinijos įrangai.
Laiko nuostoliai gali būti reikšmingi. „Euronews“ duomenimis, kai kurių projektų terminai gali nusikelti 6–12 mėnesių, nes kūrėjai laukia europietiškų arba patikimų partnerių inverterių. Kadangi apie 20 proc. ES saulės projektų gauna Europos investicijų banko paramą, poveikis gali paliesti šimtus projektų, įskaitant 1,7 mlrd. eurų vertės „Solaria Utility Portfolio“ programą, pagal kurią planuojama statyti 100 saulės elektrinių Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje.
Alternatyvūs tiekėjai Europoje yra, tačiau staigus perėjimas sukuria logistikos ir sertifikavimo spaudimą. Tarp minimų gamintojų yra Vokietijos „SMA Solar Technology“, Austrijos „Fronius International“, Italijos „Fimer“ ir Nyderlandų „Victron Energy“. Bendrovės taip pat turės patvirtinti, kad vidiniai komponentai, įskaitant plokštes ir puslaidininkius, nėra tiekiami iš Kinijos, o muitinės patikros gali papildomai lėtinti projektų įgyvendinimą.
Europietiška įranga gali kainuoti daugiau, bet gamintojai teigia pajėgūs užpildyti spragą
„Euronews“ vertinimu, perėjimas prie europietiškų arba sąjungininkų šalyse gaminamų inverterių gali padidinti pirkimų kainą maždaug 2 proc. Kinijos gamintojai dėl automatizuotos gamybos paprastai gali pasiūlyti 20–30 proc. pigesnius produktus nei Europos konkurentai, o Kinija kontroliuoja apie 98 proc. saulės ir baterijų komponentų tiekimo grandinės.
Europos saulės gamybos taryba pateikia optimistiškesnį vaizdą. Jos duomenimis, 2025 m. Europos saulės rinka siekė apie 65 GW, o dabartiniai ES gamybos pajėgumai viršija 100 GW per metus; iki 2027 m. planuojama dar 45 GW plėtra esamose Europos gamyklose. Už ES ribų esantys Vakarų gamintojai, anot ESMC, šiandien galėtų pasiūlyti dar bent 26 GW, o papildomi 36 GW galėtų būti sukurti plečiant gamybą.
ESMC taip pat remiasi „Wood Mackenzie“ analize, pagal kurią perėjimas prie Vakarų inverterių mažesniuose gyvenamuosiuose ir komerciniuose projektuose papildomai kainuotų 1,7–4,3 proc. visos projekto investicijos. Didelės galios saulės parkuose, kurie dažniausiai ir gauna Europos investicijų banko finansavimą, papildoma kaina Vokietijoje, Ispanijoje ir Rytų Europoje esą nesiektų 2 proc.
Kinija kaltina ES diskriminacija, o vartotojams pigesnės elektros gali tekti laukti ilgiau
Pekinas į ES žingsnį sureagavo griežtai. Kinijos prekybos ministerija pareiškė, kad „griežtai prieštarauja“ Europos Komisijos rekomendacijai riboti ES lėšas projektams su inverteriais iš didelės rizikos tiekėjų, ir paragino Briuselį nustoti Kiniją vadinti didelės rizikos šalimi. Kinijos pusė taip pat įspėjo stebėsianti ES politiką ir ginsianti Kinijos įmonių interesus.
Kinijos prekybos rūmų ES užsakymu KPMG atliktas tyrimas skaičiuoja, kad platesnis Kinijos technologijų išstūmimas iš 18 kritinių sektorių 2026–2030 m. ES galėtų kainuoti 367,8 mlrd. eurų. Šis skaičius nėra vien saulės inverterių ribojimo kaina, todėl jo negalima tiesiogiai perkelti šiai konkrečiai priemonei, bet jis rodo, kokį ekonominį argumentą prieš Briuselio kursą naudoja Kinijos pusė.
Vartotojams poveikis greičiausiai bus ne staigus kainų šuolis, o lėtesnis pigios saulės energijos įjungimas į tinklą. „Euronews“ nurodo, kad kai dideli projektai keis Kinijos įrangą, naujos pigesnės atsinaujinančios elektros patekimas į rinką laikinai sulėtės, o dalis papildomų sąnaudų ilgainiui gali būti perkelta vartotojams. Tai ir yra pagrindinis šio sprendimo paradoksas: ES siekia saugesnio elektros tinklo, bet už didesnį saugumą gali tekti mokėti brangesne ir lėčiau diegiama atsinaujinančia energetika.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Safer grids, higher bills? EU’s Chinese solar inverter ban reshapes renewable energy
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/04/safer-grids-higher-bills-eus-chinese-solar-inverter-ban-reshapes-renewable-energy
European Commission. (2026). Strategic Roadmap for Digitalisation and Artificial Intelligence in the Energy Sector
https://energy.ec.europa.eu/document/download/fbe97b7a-20ff-4361-a8b2-9a4055695f3a_en?filename=COM_2026_501_1_EN_ACT_part1_v9.pdf
European Solar Manufacturing Council. (2026). ESMC Welcomes EU Commission Decision: Inverters from High-Risk Countries Excluded from EU Funding
https://esmc.solar/esmc-welcomes-eu-commission-decision-inverters-from-high-risk-countries-excluded-from-eu-funding/
SolarPower Europe. (2025). New report: Solar sector proposes solutions to mitigate critical cybersecurity risks
https://www.solarpowereurope.org/press-releases/new-report-solar-sector-proposes-solutions-to-mitigate-critical-cybersecurity-risks
Reuters. (2026). China ‘strongly opposes’ EU move to bar funding for projects using Chinese inverters
https://www.reuters.com/business/finance/china-strongly-opposes-eu-move-bar-funding-projects-using-chinese-inverters-2026-05-07/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia aktualią informaciją apie Briuselio sprendimus dėl Kinijos saulės įrangos, kas yra svarbu tiek energetiniam saugumui, tiek vartotojams. Jame nagrinėjamos galimos pasekmės ir sprendimai, todėl jis vertas skaityti.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie Briuselio sprendimus ir jų poveikį energetikos sektoriui, laikydamasis tikslumo ir nešališkumo principų. Jame aiškiai išdėstyti argumentai ir galimi sprendimai, kas padeda išvengti dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja Europos energetikos politikos pokyčius ir jų poveikį energijos kainoms, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į energetinį saugumą ir nepriklausomybę.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Briuselio sprendimus, kurie gali turėti įtakos energetiniam saugumui ir kainoms Europoje. Jame taip pat siūlomi galimi sprendimai, kas yra konstruktyvu ir naudinga visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Briuselio sprendimus ir jų galimas pasekmes, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame siūlomi sprendimai ir alternatyvos, kas padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
