Grėstų baudos ir dvejų metų apribojimai
Sveikatos apsaugos ministerija siekia griežčiau kovoti su įstaigomis, kurios daro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Tačiau gydytojų bendruomenė perspėja, kad naujos sankcijos gali turėti netikėtų pasekmių ir apsunkinti pacientų galimybes laiku gauti reikalingas paslaugas.
Pagal ministerijos siūlomus pakeitimus, pažeidimus padariusioms gydymo įstaigoms galėtų būti skiriamos piniginės baudos arba reikalaujama atlyginti PSDF padarytą žalą. Be to, numatyta galimybė dvejiems metams uždrausti tokioms įstaigoms sudaryti sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK) [1].
VLK vadovas Gytis Bendorius teigia, kad tokios priemonės padėtų užkirsti kelią nesąžiningai praktikai ir sumažintų neteisėtą paslaugų „prirašinėjimą“. Pasak jo, griežtesnė atsakomybė leistų efektyviau naudoti PSDF lėšas ir daugiau jų skirti realiai reikalingoms sveikatos priežiūros paslaugoms.
Tuo metu medikų organizacijos ir pacientų atstovai baiminasi, kad sankcijos gali smarkiai paveikti regionus, kuriuose sveikatos priežiūros paslaugų pasirinkimas yra ribotas. Medikų ir pacientų organizacijų teigimu, tokiu atveju didžiausią naštą pajustų pacientai.
Medikai kritikuoja: trūko dialogo ir aiškumo
Sveikatos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad rengiant teisės aktų pakeitimus nebuvo pakankamai konsultuotasi su profesinėmis sąjungomis ir kitais socialiniais partneriais. Jų teigimu, siūlomos priemonės gali kurti baimės atmosferą, o ne stiprinti pasitikėjimu grįstą sveikatos sistemą.
Šeimos gydytojų profsąjungos pirmininkė Alma Astafjeva sutinka, kad už tyčinius pažeidimus turi būti atsakoma, tačiau ragina atskirti sąmoningus nusižengimus nuo žmogiškų klaidų. Anot jos, net ir atsakingiausi specialistai gali suklysti, todėl ne kiekviena klaida turėtų tapti administracinės atsakomybės pagrindu.
VLK savo ruožtu tikina, kad bausmės būtų taikomos tik sistemingiems ir pasikartojantiems pažeidimams, o už pavienes ar mažareikšmes klaidas bausti neketinama. Vis dėlto daugiau nei 100 sveikatos sektoriaus organizacijų jau kreipėsi į Seimą, perspėdamos apie galimą neigiamą poveikį pacientų aptarnavimui ir visai sveikatos apsaugos sistemai. Įstatymų paketui jau pritarė Vyriausybė, o galutinį sprendimą turės priimti Seimas.
Daugiausia viršyta ambulatorinių paslaugų apimtis
Tuo pačiu VLK pranešė, kad gydymo įstaigoms bus išmokėta 40,6 mln. eurų už pirmąjį šių metų ketvirtį suteiktas viršsutartines paslaugas. Lėšos bus skirtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo, o mokėjimai gydymo įstaigas turėtų pasiekti artimiausiomis dienomis [2].
VLK duomenimis, gydymo įstaigos pirmąjį ketvirtį sutartines apimtis viršijo daugiau nei 5 proc., o didžiausia viršsutartinių paslaugų dalis teko ambulatorinei sveikatos priežiūrai – jų suteikta už daugiau nei 20 mln. eurų.
Nemažos papildomos išlaidos susidarė ir medicininės reabilitacijos, slaugos, stacionarinio gydymo bei brangiųjų tyrimų srityse. Labiausiai sutartines sumas viršijo privačios gydymo įstaigos ir sveikatos centrams priklausančios įstaigos.
Dauguma gydymo įstaigų dirbo pelningai
VLK pateikti duomenys rodo, kad daugumos gydymo įstaigų finansinė padėtis išlieka stabili. Teigiamą pirmojo ketvirčio rezultatą pasiekė 99 gydymo įstaigos, o 64 veiklą vykdė nuostolingai.
Tarp universitetinių ligoninių geriausius rezultatus demonstravo Kauno klinikos, kurios ketvirtį baigė su daugiau nei 5 mln. eurų pertekliumi. Tuo metu Klaipėdos universiteto ligoninė išliko tarp didžiausius finansinius sunkumus patiriančių įstaigų.
Ministrė: viršsutartinių paslaugų klausimas sprendžiamas įprasta tvarka
Dar gegužės pradžioje pasirodžius nuogąstavimams dėl maždaug 40 mln. eurų vertės viršsutartinių paslaugų apmokėjimo, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikino, kad situacija nėra išskirtinė [3].
Pasak jos, gydymo įstaigų suteiktų papildomų paslaugų finansavimo klausimas kasmet sprendžiamas įprasta tvarka, todėl pacientams nerimauti nereikėtų. Ministrė pabrėžė, kad reikalingos lėšos jau numatytos, o paslaugų teikimas visoje šalyje nebus sutrikdytas.
Tuo metu VLK vadovas Gytis Bendorius atkreipė dėmesį, kad dalis gydymo įstaigų suteikia daugiau konsultacijų ir kitų paslaugų, nei numatyta sutartyse. Jo teigimu, ateityje bus siekiama geresnio balanso tarp finansinių galimybių ir realių pacientų poreikių.
