Ateities komitetas svarstys technologinę valstybės transformaciją
Birželio 3 d. 15 val. Seimo Ateities komitetas posėdyje svarstys klausimą „Technologinė valstybės transformacija: strateginė perspektyva“. Tai nauja politinė diskusija apie tai, kaip Lietuva turėtų planuoti valstybės modernizavimą skaitmenizavimo, dirbtinio intelekto, duomenų valdymo ir naujų technologijų aplinkoje.[1]
Seimo pranešime nurodoma, kad posėdžio tikslas – išanalizuoti valstybės technologinės transformacijos ir skaitmenizavimo darbotvarkės sukūrimo prielaidas bei įgyvendinimo galimybes. Kitaip tariant, kalbama ne apie vieną naują programėlę ar atskirą viešojo sektoriaus sistemą, o apie platesnį valstybės valdymo perėjimą į technologinę logiką.
Šis klausimas svarbus tuo, kad technologijos vis labiau lemia ne tik verslo konkurencingumą, bet ir valstybės administravimo kokybę, atsparumą, duomenų apsaugą, viešųjų paslaugų prieinamumą ir gebėjimą greitai reaguoti į krizes.
Valstybei reikia ne pavienių sistemų, o bendros skaitmeninės darbotvarkės
Seimo pranešime akcentuojama integrali skaitmenizavimo ir įskaitmeninimo darbotvarkė. Tai reiškia, kad valstybės technologinė transformacija neturėtų būti išskaidyta tarp atskirų institucijų, kurios kiekviena kuria savo sistemas, savo duomenų bazes ir savo taisykles.
Lietuvoje viešasis sektorius jau turi daug skaitmeninių paslaugų, tačiau gyventojai ir verslas vis dar susiduria su fragmentacija. Viena institucija prašo dokumento, kurį jau turi kita institucija, skirtingos sistemos nesusikalba, o krizės metu duomenų judėjimo greitis tampa ne patogumo, o saugumo klausimu.
Todėl Ateities komiteto posėdis iš esmės kelia klausimą, ar Lietuva gebės technologijas naudoti kaip valstybės valdymo pagrindą, ar jos liks atskirais projektais, kuriuos sunku sujungti į vieną veikiančią sistemą.
Technologijos siejamos su valstybės valdymu, atsparumu ir konkurencingumu
Seimo pranešime nurodoma, kad posėdyje bus siekiama įvertinti technologijų poveikį valstybės valdymui, atsparumui ir konkurencingumui. Šios trys kryptys rodo, kad diskusija neapsiribos tik e. paslaugomis ar dokumentų perkėlimu į skaitmeninę erdvę.
Valstybės valdymui technologijos gali reikšti greitesnius sprendimus, geresnę duomenų analizę, mažesnę administracinę naštą ir tikslesnį viešųjų paslaugų planavimą. Atsparumui jos svarbios dėl kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos, institucijų darbo tęstinumo ir gebėjimo veikti krizių metu.
Konkurencingumo srityje technologinė transformacija tiesiogiai susijusi su verslo aplinka, inovacijomis, dirbtinio intelekto taikymu, skaitmeninių įgūdžių plėtra ir Lietuvos gebėjimu neatsilikti nuo valstybių, kurios technologijas jau naudoja kaip ekonominės galios instrumentą.
Posėdyje dalyvaus valstybės duomenų ir skaitmeninių sprendimų institucijų atstovai
Ateities komiteto posėdyje planuoja dalyvauti ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Zailskas, asociacijos „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma, Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Gita Literskė ir Dirbtinio intelekto skyriaus vedėjas Henrikas Krukauskas.
Taip pat kviečiami Valstybės pažangos tarybos narys, skaitmeninių technologijų ekspertas Mindaugas Ubartas, profesorius Mindaugas Kiškis, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros direktorius Tomas Misevičius, jo pavaduotojas Arminas Rakauskas ir Skaitmeninių iniciatyvų skyriaus patarėjas Darius Amilevičius.
Toks dalyvių sąrašas rodo, kad diskusija jungs kelias kryptis: technologijų verslą, valstybės duomenų politiką, dirbtinio intelekto kompetencijas, skaitmeninių sprendimų agentūrą ir strateginį valstybės planavimą. Tai nėra vien politinis pasikalbėjimas – bent jau pagal dalyvių sudėtį, tema keliama kaip praktinis valstybės valdymo klausimas.
Dirbtinis intelektas tampa valstybės valdymo klausimu
Nors Seimo pranešime dirbtinis intelektas nėra vienintelė tema, Valstybės duomenų agentūros Dirbtinio intelekto skyriaus dalyvavimas rodo, kad DI klausimas neišvengiamai bus šios diskusijos dalis. Viešajame sektoriuje DI gali padėti analizuoti duomenis, prognozuoti poreikius, automatizuoti pasikartojančius procesus ir gerinti paslaugų kokybę.
Tačiau DI valstybėje nėra tik patogumo įrankis. Jis kelia ir atsakomybės klausimus: kas priima sprendimą, kaip tikrinamas algoritmo šališkumas, kaip saugomi gyventojų duomenys, kas atsako už klaidas ir kaip užtikrinama, kad technologija netaptų nepermatomu biurokratijos sluoksniu.
Todėl technologinė transformacija negali būti suprasta kaip aklas skaitmeninimo greitinimas. Valstybei reikia ne tik naujų sistemų, bet ir aiškių taisyklių, kompetencijų, etikos, saugumo standartų ir atsakomybės mechanizmų.
Visuomenės įskaitmeninimas tampa ne mažiau svarbus nei institucijų modernizavimas
Seimo pranešime atskirai minimas visuomenės įskaitmeninimo procesų spartinimas, žinojimo visuomenės formavimas ir prisitaikymas prie naujų technologinių pokyčių. Tai svarbi detalė, nes net geriausia valstybės skaitmeninė sistema neveiks, jeigu dalis gyventojų nemokės ja naudotis arba ja nepasitikės.
Technologinė valstybės transformacija turi apimti ne tik ministerijas, agentūras ir duomenų bazes. Ji turi pasiekti mokyklas, bibliotekas, savivaldybes, vyresnio amžiaus žmones, regionus, mažas įmones ir visus, kurie dažnai lieka už skaitmeninės pažangos durų.
Jeigu skaitmenizavimas bus daromas tik technokratiniu principu, dalis visuomenės gali būti nustumta į paraštes. Todėl valstybės technologinis šuolis turi būti susietas su skaitmeniniais įgūdžiais, prieinamumu ir aiškia pagalba tiems, kuriems technologijos nėra savaime suprantamos.
Tikslas – konkurenciniai pranašumai naujų technologijų aplinkoje
Seimo pranešime nurodomas siekiamas rezultatas – veiksminga valstybės politika, kurianti konkurencinius pranašumus naujų technologijų aplinkose. Tai reiškia, kad Lietuva nori technologijas matyti ne tik kaip administravimo priemonę, bet ir kaip ekonominės galios šaltinį.
Konkurenciniai pranašumai gali atsirasti tada, kai valstybė geba greitai reguliuoti naujas sritis, atverti saugius duomenis inovacijoms, skatinti technologijų verslą, rengti specialistus ir pati viešajame sektoriuje tapti pažangių sprendimų naudotoja. Priešingu atveju valstybė lieka technologijų vartotoja, bet ne kūrėja.
Ateities komiteto posėdis šiuo požiūriu yra ankstyvas signalas, kad technologinė transformacija pradedama svarstyti kaip strateginis valstybės klausimas. Dabar svarbiausia, kad ši diskusija nevirstų dar viena pažangių sąvokų vitrina, po kuria slepiasi senos sistemos, nesusikalbantys registrai ir lėtas viešasis sektorius.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato svarbią temą apie technologinę valstybės transformaciją Lietuvoje, yra informatyvus ir aktualus, todėl vertas skaityti.
Straipsnis atitinka etikos normas, nes pateikia tikslų ir nešališką informaciją apie Seimo Ateities komiteto posėdį, be dezinformacijos ar manipuliacijos. Jame aiškiai išdėstomi technologinės transformacijos svarbumo aspektai, kas leidžia skaitytojui gerai suprasti temą.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja svarbų klausimą apie Lietuvos technologinę transformaciją ir skaitmeninimą, kurie yra esminiai valstybės valdymo efektyvumui ir konkurencingumui. Be to, tai atspindi dabartines diskusijas Seime, todėl yra savalaikis ir reikšmingas Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Lietuvoje vykstančią diskusiją dėl technologinės valstybės transformacijos, kuri yra aktuali ir naudinga visuomenei. Jame akcentuojama skaitmenizavimo svarba valstybės valdymui, kas gali prisidėti prie geresnių viešųjų paslaugų ir didesnio atsparumo krizėms.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas ir informatyvus, neskatina nepagrįsto nerimo ir pateikia aiškią informaciją apie technologinę valstybės transformaciją Lietuvoje.
