Rekordiškai steigiamos mažosios bendrijos
Ar Lietuva išgyvena mažųjų bendrijų bumą? Skaičiai rodo, kad susidomėjimas šia verslo forma pasiekė naujas aukštumas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje įsteigta daugiau kaip 5,2 tūkst. mažųjų bendrijų – net 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Įspūdingas aktyvumas fiksuotas jau pirmosiomis sausio dienomis, kai per šešias darbo dienas buvo užregistruotos 853 naujos MB.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad gyventojai masiškai atsisako individualios veiklos ir renkasi mažąsias bendrijas, statistika tokios tendencijos nepatvirtina. Savarankiškai dirbančių žmonių skaičius nemažėja – priešingai, jis auga[1].
Šiemet individualią veiklą pagal pažymą vykdo daugiau kaip 257,7 tūkst. gyventojų, kai prieš metus jų buvo apie 250 tūkst. Taip pat padidėjo ir dirbančiųjų su verslo liudijimais skaičius, o individualią veiklą nutraukusių ir mažąją bendriją įsteigusių asmenų buvo mažiau nei 200.
Viena iš galimų išaugusio mažųjų bendrijų populiarumo priežasčių – nuo šių metų įsigalioję mokestiniai pokyčiai. Naujai įsteigtoms MB pelno mokesčio lengvata dabar taikoma dvejus pirmuosius veiklos metus, kai anksčiau ji galiojo vienerius metus.
Be to, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrąjį pajamų krepšelį, todėl daliai gyventojų ši veiklos forma tapo mažiau patraukli. Vis dėlto Valstybinė mokesčių inspekcija yra įspėjusi, kad veiklos formos keitimas vien siekiant sumažinti mokestinę naštą gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas.
Mažosios bendrijos „išstumia“ individualią veiklą ir verslo liudijimą
Mažosios bendrijos šiemet išlieka viena sparčiausiai populiarėjančių verslo formų Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, vien per pirmąsias dvi 2026 metų savaites šalyje buvo įsteigta daugiau kaip 1,2 tūkst. naujų mažųjų bendrijų – beveik 60 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jų buvo apie 760[2].
Augantis steigimo tempas atspindi vis ryškesnę tendenciją: pradedantieji verslininkai vis dažniau atsisako individualios veiklos ar verslo liudijimų ir renkasi būtent mažąją bendriją kaip pagrindinę verslo formą.
„Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius Valdemaras Jakubovskis teigia, kad tokį MB populiarumo augimą galėjo paskatinti pasikeitusi mokestinė aplinka. Keičiantis individualios veiklos apmokestinimo tvarkai, mažosios bendrijos daliai gyventojų tapo patrauklesne alternatyva verslo pradžiai.
Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė anksčiau yra pažymėjusi, kad verslininkus traukia ne tik mokestinės lengvatos, bet ir paprastesnis administravimas, lankstesnis finansų valdymas bei galimybė efektyviau planuoti įmonės pajamas. Dėl šių priežasčių mažosios bendrijos esą vis dažniau konkuruoja ne tik su individualia veikla, bet ir su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, o jų steigimo mastai šiemet gali pasiekti rekordines aukštumas.
Kalta mokesčių reforma?
D. Čibirienė pažymėjo, kad naujai įsteigtoms mažosioms bendrijoms pirmus dvejus metus netaikomas pelno mokestis, jei jų metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų[3].
Be to, individuali veikla tapo mažiau patraukli dėl didesnių mokesčių ir bendro pajamų sumavimo principo. Vis dėlto patys verslininkai pabrėžia, kad mažąsias bendrijas renkasi ne vien dėl mokestinių lengvatų – svarbūs ir paprastesnis administravimas, lankstumas bei greitesnis verslo organizavimas.
