Daugiau nei trečdalis gyventojų sankcijas švelnintų
Nors Baltarusijos režimas tebėra vienas artimiausių Kremliaus sąjungininkų ir dėl žmogaus teisių pažeidimų sulaukia griežtos Vakarų kritikos, dalis Lietuvos gyventojų mano, kad atėjo laikas peržiūrėti taikomas sankcijas. Naujausia apklausa atskleidė, kad daugiau nei trečdalis lietuvių palaikytų kai kurių ribojimų švelninimą, o visuomenė šiuo klausimu yra beveik lygiai pasidalijusi.
LRT užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 35 proc. gyventojų mano, kad Lietuva turėtų švelninti dalį sankcijų Baltarusijai ir ieškoti dialogo su Minsku. Tuo metu 30 proc. respondentų pasisako už dabartinės politikos išlaikymą, 17 proc. norėtų dar griežtesnių priemonių, o 11 proc. apskritai siūlytų atsisakyti sankcijų[1].
Apklausa buvo atlikta šių metų balandžio 23–gegužės 7 dienomis, apklausus 1 tūkst. pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
Visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas
Diskusijos dėl santykių su Baltarusija pastaruoju metu vėl įgauna pagreitį. Jungtinėms Valstijoms demonstruojant didesnį atvirumą dialogui su Minsku, Europoje taip pat keliami klausimai, ar dabartinė sankcijų politika duoda laukiamų rezultatų.
Tačiau apklausos rezultatai rodo, kad vieningo atsakymo Lietuvoje nėra. Nors didžiausia respondentų grupė palaikytų tam tikrą santykių atšilimą, beveik tiek pat žmonių įsitikinę, kad jokių nuolaidų Baltarusijos režimui būti negali.
Tyrimas taip pat atskleidė aiškias tendencijas: sankcijų švelninimą dažniau palaiko vyresnio amžiaus gyventojai bei kairiųjų pažiūrų respondentai.
Ekspertai: pagrindo nuolaidoms nematyti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vytis Jurkonis teigia, kad visuomenės nuomonę stipriai veikia viešos diskusijos bei politikų pareiškimai. Jo vertinimu, dalį gyventojų pozicijos galima sieti su karo Ukrainoje sukeltu nuovargiu ir augančia įtampa visuomenėje.
Vis dėlto ekspertas pabrėžia, kad objektyvių priežasčių švelninti sankcijas šiuo metu nėra. Baltarusijos režimas ir toliau remia Rusiją kare prieš Ukrainą, vykdo karinę veiklą savo teritorijoje ir išlieka svarbiu Kremliaus partneriu.
Pasak V. Jurkonio, Lietuva ir toliau susiduria su įvairiomis iš Baltarusijos kylančiomis grėsmėmis – nuo instrumentalizuotos migracijos iki informacinių ir kitų hibridinių atakų. Todėl kalbos apie santykių normalizavimą, jo manymu, kol kas neturi realaus pagrindo.
Dauguma nenori visiško sankcijų panaikinimo
Nepaisant ryškėjančių diskusijų dėl sankcijų politikos, apklausos rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų vis dar pritaria bent tam tikrų ribojimų išlaikymui.
Tik kiek daugiau nei dešimtadalis respondentų mano, kad sankcijų Baltarusijai reikėtų atsisakyti visiškai. Ekspertų vertinimu, tai rodo, kad net dialogo šalininkai nebūtinai siekia nuolaidų režimui – greičiau kalbama apie galimybę derėtis, tačiau išlaikant aiškias sąlygas ir saugumo garantijas.
Baltarusijos klausimas lietuviams rūpi
Dar viena apklausos detalė atskleidžia, kad tema visuomenei išlieka aktuali – vos 7 proc. respondentų neturėjo jokios nuomonės apie santykius su Baltarusija.
Ekspertų teigimu, tai rodo, kad Lietuvos gyventojai gerai supranta šio klausimo svarbą. Prie to prisideda tiek nuolatinis temos aptarimas viešojoje erdvėje, tiek asmeninės daugelio žmonių patirtys bendraujant su Baltarusijos piliečiais ar stebint dvišalių santykių pokyčius pastaraisiais metais.
Vašingtonas ieško kelių baltarusiškų trąšų tranzitui?
Gegužės pabaigoje pasirodė informacija, esą JAV pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai svarstyti sankcijų išimtis Baltarusijos kalio trąšų tranzitui. Kaip skelbia „Radio Free Europe/Radio Liberty“, Vašingtonas siekia sudaryti sąlygas baltarusiškoms trąšoms pasiekti pasaulio rinkas per kaimynines valstybes, taip sumažinant jų priklausomybę nuo Rusijos transporto infrastruktūros.
Toks žingsnis būtų vienas reikšmingiausių JAV politikos pokyčių Baltarusijos atžvilgiu per pastaruosius metus ir galėtų atgaivinti diskusijas dėl anksčiau per Klaipėdos uostą vykdyto trąšų eksporto.
Vis dėlto Lietuva kol kas laikosi griežtos pozicijos. Vyriausybės atstovai ne kartą pabrėžė, kad ES sankcijos Baltarusijai galioja ir tranzito atnaujinimas nėra svarstomas. Nors užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažino, kad JAV aktyviau ieško sprendimų dėl baltarusiškų trąšų gabenimo, oficiali Lietuvos pozicija nesikeičia.
Tuo metu Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino nemažinti ekonominio spaudimo Minskui, teigdama, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas ir toliau išlieka vienu artimiausių Kremliaus sąjungininkų.
