Žiniasklaida: Vašingtonas kreipėsi į Lietuvą dėl baltarusiškų trąšų tranzito
Ar Lietuva turėtų vėl atverti kelią baltarusiškoms trąšoms? Toks klausimas vis garsiau skamba už uždarų diplomatinių durų po to, kai Jungtinės Valstijos pateikė pasiūlymą Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai svarstyti sankcijų išimtis Baltarusijos kalio trąšų tranzitui.
Kaip skelbia „Radio Free Europe/Radio Liberty“, Vašingtonas esą siekia sudaryti galimybę baltarusišką produkciją gabenti per kaimynines šalis, taip apeinant Rusijos teritoriją. Kaip teigiama, toks žingsnis reikštų reikšmingą pokytį Vakarų politikoje Aleksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu ir galėtų tapti vienu ryškiausių JAV politikos posūkių Baltarusijos klausimu pastaraisiais metais[1].
Pasiūlymas pasirodė po to, kai Donaldo Trumpo administracija sušvelnino dalį ribojimų valstybiniam trąšų gamintojui „Belaruskali“. Ši bendrovė laikoma vienu svarbiausių Lukašenkos režimo finansinių ramsčių, nes kalio trąšų eksportas Baltarusijai ilgą laiką generavo milijardines pajamas. Iki Europos Sąjungos sankcijų didžioji dalis produkcijos buvo eksportuojama per Klaipėdos uostą, tačiau po ribojimų įvedimo Baltarusija buvo priversta eksportą nukreipti per Rusijos geležinkelius ir uostus.
RFE/RL skelbia, kad JAV dokumente kalbama apie galimus naujus tranzito maršrutus per Lietuvą, Lenkiją arba Ukrainą. Ukraina patvirtino gavusi pasiūlymą, tačiau jo detaliau nekomentavo. Lietuva oficialiai teigia jokio dokumento negavusi, o Lenkija viešos pozicijos kol kas nepateikė.
Argumentas – pasaulinė trąšų krizė ir augančios kainos
JAV savo poziciją grindžia augančia įtampa pasaulinėje trąšų rinkoje. Pastaraisiais mėnesiais kainos kyla dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose bei trikdžių Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio prekybos maršrutų. Per šį regioną vyksta didelė dalis pasaulinio trąšų ir energetikos išteklių eksporto, todėl bet kokie sutrikimai iškart paveikia pasaulines kainas.
Vašingtonas mano, kad dalinis Baltarusijos produkcijos grįžimas į rinką galėtų sumažinti spaudimą tiekimo grandinėms ir pristabdyti kainų augimą. Dokumente taip pat akcentuojama, kad toks sprendimas mažintų Rusijos įtaką, nes šiuo metu Baltarusijos eksportas praktiškai priklauso nuo rusiškos infrastruktūros.
Vis dėlto Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragina sankcijų nešvelninti. Jos teigimu, Lukašenkos režimas ir toliau išlieka artimas Kremliui, todėl dabar nėra tinkamas metas mažinti ekonominį spaudimą Minskui.
Ruginienė: baltarusiškų trąšų klausimas nejudinamas
Tuo tarpu dar prieš keletą savaičių Vyriausybė aiškino, kad baltarusiškų trąšų tranzito klausimas Lietuvoje nėra svarstomas, nepaisant augančio JAV dėmesio šiai temai. Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas tuomet pabrėžė, jog Lietuva laikosi Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai, todėl apie tranzito atnaujinimą kalbėti nėra pagrindo.
Pasak jo, nors JAV aktyviai sprendžia kitus su Baltarusija susijusius klausimus – nuo politinių kalinių paleidimo iki incidentų pasienyje – trąšų tranzitas nėra derybų objektas. Taip pat buvo priminta, kad ES sankcijos Baltarusijai pratęstos bent iki kitų metų vasario, todėl diskusijos apie jų švelninimą šiuo metu nevyksta.
Vyriausybės atstovai taip pat buvo įvardiję sąlygas, kurios būtų būtinos bent minimaliems techniniams kontaktams su Baltarusija. Tarp jų – oro balionų incidentų stabdymas, neteisėtos migracijos nutraukimas ir visų sulaikytų vilkikų grąžinimas be papildomų mokesčių.
Jaučiamas kalbų dėl tranzito suaktyvėjimas?
Lietuvos politiniuose užkulisiuose pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie suaktyvėjusį JAV dėmesį baltarusiškų trąšų tranzito klausimui. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažino, kad Vašingtonas aktyviau ieško sprendimų, kaip atnaujinti trąšų gabenimą regione, o Lietuva šiame kontekste laikoma viena svarbiausių šalių. Pasak politikų, diskusijose vis dažniau girdimi signalai apie amerikiečių spaudimą ieškoti kompromisų ir galimų tranzito schemų.
K. Budrys viešai teigė, kad „suaktyvėjimas yra“, tačiau pabrėžė, jog oficiali Lietuvos pozicija dėl ES sankcijų nesikeičia. Tuo metu Prezidentūra ir dalis politikų laikosi atsargios linijos bei nemato pagrindo kalbėti apie platesnį santykių su Minsku atšilimą.
Diskusijas dar labiau paskatino specialiojo JAV pasiuntinio Johno Coale’o pareiškimai Vilniuje, kuriuose jis paragino atnaujinti bent minimalų dialogą su Baltarusija ir neatmetė galimybės grįžti prie kalio trąšų tranzito temos.
Sankcijos Baltarusijos kalio trąšų sektoriui buvo įvestos po 2020 metų prezidento rinkimų ir vėlesnių represijų prieš opoziciją.
2022 metais Lietuva galutinai nutraukė „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą per šalį, kai „Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja, argumentuojant nacionalinio saugumo grėsmėmis.
