Skaitmeninis euras pristatytas Vilniuje kaip nauja viešųjų pinigų forma
Lietuvos bankas Vilniuje, LOGIN 2026 konferencijoje, pristatė skaitmeninį eurą kaip naują pinigų rūšį, kurią kuria Eurosistema. Skaitmeninį eurą pristatė Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys ir Europos Centrinio Banko atstovė Lauren Del Giudice, o pagrindinė žinutė buvo paprasta: mokėjimai keičiasi, bet žmonėms ir verslui vis dar reikia saugaus, patogaus ir visur veikiančio atsiskaitymo būdo.
E. Ruzgys pabrėžė, kad skaitmeninis euras turėtų užtikrinti atsiskaitymus visoje euro zonoje tiek elektroninėje erdvėje, tiek fizinėse prekybos vietose. Lietuvos banko aiškinimu, tai būtų elektroniniai pinigai, bet jų paskirtis – ne pakeisti grynuosius, o papildyti dabartines mokėjimo priemones ten, kur jos šiandien turi spragų.
Didžiausias skirtumas nuo įprastų kortelių ar elektroninės bankininkystės būtų galimybė atsiskaityti ir neprisijungus prie interneto. Grynųjų pinigų privalumas tas, kad jie veikia fizinėje prekyboje, bet jų neįmanoma panaudoti elektroninėje prekyboje, o kortelės ir internetiniai mokėjimai dažnai priklauso nuo ryšio bei mokėjimų infrastruktūros.
Skaitmeninis euras turėtų veikti parduotuvėse, internete ir tarpusavio pervedimuose
Pagal Lietuvos banko aprašytą modelį skaitmeniniai eurai būtų platinami per pasirinktus mokėjimo paslaugų teikėjus, įskaitant bankus. Žmonės jais galėtų atsiskaityti fizinėse ir internetinėse parduotuvėse, taip pat siųsti pinigus draugams ar kitiems asmenims.
Fizinėse prekybos vietose skaitmeniniu euru būtų galima naudotis išmaniuoju telefonu arba kortele. Svarbiausia detalė – atsiskaitymai neprisijungus prie interneto, kurie ypač svarbūs techninių sutrikimų, ryšio problemų ar ekstremalių situacijų atveju.
ECB taip pat pabrėžia, kad skaitmeninis euras būtų laikomas sąskaitoje, sukurtoje per banką arba viešą tarpininką, o juo būtų galima atsiskaityti tiek internetu, tiek be ryšio. ECB dažnai vadina šią priemonę „skaitmeniniais grynaisiais“, nes ji turėtų sujungti skaitmeninių mokėjimų patogumą su dalimi grynųjų pinigų savybių.
Privatumas tampa vienu jautriausių skaitmeninio euro klausimų
Lietuvos bankas teigia, kad skaitmeninis euras turėtų užtikrinti privatumą „beveik kaip grynieji pinigai“, ypač atsiskaitant neprisijungus prie interneto. Tai svarbi formuluotė, nes visuomenėje skaitmeninės centrinio banko valiutos dažnai kelia klausimų dėl galimo mokėjimų sekimo, duomenų rinkimo ir valstybės kontrolės.
ECB aiškina, kad atsiskaitymai skaitmeniniu euru neprisijungus prie interneto turėtų suteikti į grynuosius panašų privatumo lygį. Tokiu atveju mokėjimo detalės būtų žinomos tik mokėtojui ir gavėjui, o ne platesnei mokėjimų infrastruktūrai.
Vis dėlto tai nereiškia absoliutaus anonimiškumo visais atvejais. ECB privatumo dokumentuose pripažįsta, kad privatumas turi būti derinamas su kitais ES politikos tikslais, įskaitant kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, todėl galutinis privatumo lygis priklausys nuo techninio modelio ir teisės aktų.
Europa siekia mažinti priklausomybę nuo tarptautinių mokėjimo schemų
Lietuvos bankas nurodo, kad šiuo metu Europoje nėra vienos skaitmeninės mokėjimo priemonės, kuri būtų naudojama visoje euro zonoje. Penkiolikoje iš dvidešimt vienos euro zonos šalies atsiskaitant kortele naudojamos tarptautinės mokėjimo kortelių schemos, o jomis atliekama beveik 70 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis.
Skaitmeninis euras turėtų tapti visoje euro zonoje prieinama ir priimama europine elektronine mokėjimo priemone. Tai reiškia, kad projektas yra ne tik vartotojų patogumo klausimas, bet ir Europos finansinio savarankiškumo dalis.
ECB 2025 m. spalį skelbė, kad skaitmeninis euras turėtų padėti apsaugoti Europos pinigų suverenitetą ir ekonominį saugumą, kartu skatindamas mokėjimų inovacijas, konkurencingumą, atsparumą ir įtrauktį. Tai ypač aktualu mažėjant grynųjų naudojimui ir augant priklausomybei nuo privačių bei neeuropinių mokėjimo infrastruktūrų.
Bandomasis projektas numatytas 2027 metais, o galimas išleidimas – 2029 metais
Skaitmeninio euro projektas prasidėjo 2021 m., o pirmasis tyrimų etapas truko iki 2023 m. lapkričio. Po jo vyko parengiamasis etapas, kuris tęsėsi iki 2025 m. spalio pabaigos, o tada ECB valdančioji taryba nusprendė pereiti prie kito etapo – techninio pasirengimo galimam skaitmeninio euro išleidimui.
Bandomąjį projektą planuojama pradėti 2027 m. antrąjį pusmetį, o jis turėtų trukti vienus metus. Per šį etapą bus tikrinama infrastruktūra realiose situacijose, pavyzdžiui, atliekant mokėjimus parduotuvėse arba pervedimus tarp žmonių, o dalyvauti projekte bus atrinkti euro zonoje licencijuoti mokėjimo paslaugų teikėjai.
Lietuvos banko duomenimis, norą dalyvauti bandomajame projekte jau išreiškė daugiau kaip 50 subjektų, tarp jų ir veikiantys Lietuvoje. Visa Eurosistema galimam skaitmeninio euro išleidimui turėtų būti pasirengusi 2029 m., tačiau tik tuo atveju, jei bus priimti reikalingi teisės aktai.
Šaltiniai
Lietuvos bankas. (2026). Skaitmeninis euras – Europos ateities pinigai
https://www.lb.lt/lt/naujienos/skaitmeninis-euras-europos-ateities-pinigai
European Central Bank. (2026). Digital euro pilot
https://www.ecb.europa.eu/euro/digital_euro/pilot/html/index.en.html
European Central Bank. (2026). FAQs on the digital euro
https://www.ecb.europa.eu/euro/digital_euro/faqs/html/ecb.faq_digital_euro.en.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pristato skaitmeninio euro koncepciją, jo privalumus ir galimus iššūkius, todėl jis yra vertingas ir įdomus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie skaitmeninį eurą, jo funkcijas ir privalumus, taip pat nagrinėja privatumo aspektus, kas atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes skaitmeninio euro tema šiuo metu yra svarbi Europos ir Lietuvos finansų sistemoje. Jis pateikia naujausią informaciją apie skaitmeninių pinigų plėtrą ir jų potencialą, kas yra svarbu tiek verslui, tiek vartotojams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie skaitmeninį eurą, jo funkcijas ir privalumus, taip pat nagrinėja privatumo klausimus, kurie yra aktualūs visuomenei. Tai konstruktyvus ir informatyvus turinys, kuris gali padėti skaitytojams geriau suprasti šią naują pinigų formą.
Straipsnis pateikia informaciją apie skaitmeninį eurą, jo privalumus ir privatumo aspektus, be to, jis neskatina nepagrįsto nerimo ir yra psichologiškai saugus.
