NBA nori automatizuoti objektyvius teisėjų sprendimus
NBA komisaras Adamas Silveris paskelbė, kad lyga ketina naudoti dirbtinį intelektą objektyviems teisėjų sprendimams automatizuoti. Pirmiausia kalbama apie situacijas, kuriose nereikia vertinti kontakto, intencijos ar žaidėjo kūno kalbos. Tipinis pavyzdys – kamuolys užribyje ir klausimas, nuo kurio žaidėjo jis paskutinis lietėsi prieš palikdamas aikštę.
A. Silveris ESPN laidoje „The Pat McAfee Show“ šią idėją palygino su tenise naudojama „Hawk-Eye“ sistema. Ten kamuolio kritimo vieta nustatoma kameromis, o sprendimas pateikiamas greitai ir be ilgos diskusijos. NBA tikslas panašus: kad tam tikra sprendimų kategorija būtų išimta iš ginčų zonos ir nustatoma automatiškai.
Tai nereiškia, kad teisėjai dings iš aikštės. NBA kalba apie siaurą, aiškiai apibrėžtą sprendimų grupę, kurioje galima taikyti technologinį tikslumą. Kontaktai, pražangos, nesportinis elgesys, blokavimo ir puolėjo pražangos situacijos liks žmogaus sprendimo teritorija, nes ten reikia konteksto, žaidimo pajautimo ir taisyklių interpretacijos.
Užribio sprendimai tapo idealiu DI bandymų lauku
Kamuolio išėjimas į užribį yra viena tų situacijų, kurios atrodo paprastos tik tol, kol rungtynės nepasiekia paskutinių minučių. Lėtas pakartojimas dažnai rodo vieną, kita kamera – kitą, o žaidėjai ir treneriai iš karto pradeda rodyti į priešingą pusę. Kai sprendimas lemia atakos teisę rungtynių pabaigoje, kelios sekundės prie monitoriaus virsta ginču dėl viso mačo teisingumo.
Būtent todėl ši kategorija patogi automatizavimui. Čia reikia nustatyti faktą: ar kamuolys paliko aikštę ir kas jį lietė paskutinis. Tai nėra tas pats, kas vertinti, ar gynėjas stovėjo stabiliai, ar puolėjas inicijavo kontaktą, ar rankos judesys buvo natūralus. Užribis yra labiau geometrija ir laikas nei psichologija.
Jeigu sistema veiks patikimai, ji galėtų sumažinti ilgų peržiūrų skaičių ir pagreitinti rungtynių ritmą. NBA jau daugelį metų balansuoja tarp dviejų norų: priimti kuo tikslesnius sprendimus ir nesugriauti žaidimo tėkmės. DI šiuo atveju siūlo kompromisą – greitą techninį atsakymą ten, kur žmogaus akis dažnai turi per mažai laiko.
NBA technologijų bazę kūrė ne nuo nulio
NBA jau turi ilgą technologinio teisėjavimo modernizavimo kelią. 2014–2015 m. sezoną lyga paleido NBA pakartojimų centrą Secaucus mieste, Naujajame Džersyje. Oficialiai nurodoma, kad šis centras sukurtas naudojant greitą arenų tinklą, kad padėtų teisėjams ir pagreitintų vaizdo peržiūrų procesą. Jame įrengti 94 HD monitoriai, per kuriuos stebimos ir analizuojamos ginčytinos situacijos.
2023 m. NBA ir „Sony“ valdoma „Hawk-Eye Innovations“ paskelbė daugiametę partnerystę. Nuo 2023–2024 m. sezono „Hawk-Eye“ technologija NBA arenoje turėjo fiksuoti žaidėjų ir kamuolio judėjimą realiu laiku trimatėje erdvėje. Oficialus NBA pranešimas pabrėžė, kad ši sistema pirmą kartą leido NBA sekimo duomenims matyti žaidimą 3D formatu, įskaitant kiekvieno žaidėjo ir kamuolio judėjimą beveik realiu laiku.
Kitaip tariant, A. Silverio pareiškimas nėra idėja iš tuščio kabineto. Lyga jau turi kamerų, duomenų, pakartojimų centro ir technologinių partnerių pagrindą. Dabar klausimas pereina į kitą etapą: ar šie duomenys gali ne tik padėti žmogui apsispręsti, bet ir automatiškai priimti konkrečius objektyvius sprendimus.
DI gali pagreitinti rungtynes, bet neišspręs visų ginčų
Didžiausias DI privalumas NBA būtų laikas. Pakartojimų peržiūros dažnai erzina žiūrovus, trenerius ir pačius žaidėjus, nes stabdo natūralų rungtynių ritmą. Kuo ilgiau teisėjai stovi prie monitoriaus, tuo labiau arena atvėsta, televizijos transliacija išsitempia, o rungtynės praranda emocinį greitį.
Automatinis užribio sprendimas galėtų veikti panašiai kaip tenise: sistema nustato faktą, teisėjui lieka paskelbti rezultatą, o žaidimas juda toliau. Tai ypač svarbu paskutinėmis minutėmis, kai dabar beveik kiekvienas ginčytinas epizodas gali virsti ilga pauze. NBA nori daugiau tikslumo, bet ji taip pat nori parduoti greitą, intensyvų, nepertraukiamą reginį.
Vis dėlto DI nepašalins ginčų dėl visų teisėjavimo epizodų. Didžiausios emocijos NBA dažnai kyla ne dėl kamuolio užribyje, o dėl pražangų, leidžiamo kontakto ribos, puolėjo pražangos, žingsnių, žvaigždėms taikomų standartų ir paskutinių sekundžių švilpukų. Šiose situacijose technologija gali padėti, bet visiškai pakeisti žmogaus sprendimą būtų daug sudėtingiau.
Žmogaus teisėjo vaidmuo keisis, bet neišnyks
A. Silveris pabrėžė, kad teisėjai vis tiek išliks svarbūs sprendžiant situacijas, kuriose reikia vertinti fizinį kontaktą ir pražangas. Tai esminė riba. Krepšinyje daug epizodų nėra tik „taip“ arba „ne“. Tas pats kontaktas viename kontekste gali būti leidžiamas, kitame – baudžiamas, o trečiame priklauso nuo to, kas inicijavo judesį ir kokį pranašumą gavo žaidėjas.
Todėl NBA teisėjas ateityje gali tapti labiau žaidimo valdytoju nei vien žmogumi, kuris akimis gaudo kiekvieną objektyvų epizodą. Technologija perims tai, ką galima išmatuoti. Žmogus liks ten, kur reikia suprasti žaidimo kontekstą, emociją, intensyvumą ir taisyklių taikymo ribas.
Toks modelis jau matomas ir kitose sporto šakose. Tenise linijos sprendimai vis labiau automatizuojami, futbole naudojama vartų linijos technologija ir VAR, o amerikietiškame futbole „Hawk-Eye“ sistema diegiama pirmųjų bandymų matavimui. Reuters 2025 m. rašė, kad NFL pereina prie „Hawk-Eye“ virtualios sistemos, kuri 10 jardų matavimo procesą turėtų sutrumpinti iki maždaug 30 sekundžių.
Technologinis tikslumas kelia naują pasitikėjimo klausimą
Kai sprendimą priima žmogus, ginčas dažnai būna paprastas: teisėjas matė arba nematė, suklydo arba pataikė. Kai sprendimą priima DI sistema, ginčas persikelia kitur. Tada klausiama ne tik, ar sprendimas teisingas, bet ir kaip sistema buvo sukalibruota, kokie duomenys naudojami, kaip dažnai ji tikrinama ir kas atsako, jeigu technologija suklysta.
Sporto technologijos nėra neklystančios. Net „Hawk-Eye“ sistemos istorijoje skirtingose sporto šakose buvo atvejų, kai reikėjo peržiūrų, korekcijų ar laikino stabdymo. Tai nereiškia, kad technologija bloga. Tai reiškia, kad ji turi būti skaidriai prižiūrima, testuojama ir aiškiai paaiškinama žiūrovams.
NBA čia teks išspręsti komunikacijos problemą. Jeigu sistema paskelbia, kad kamuolys lietė vieną žaidėją, o televizijos vaizdas žiūrovui atrodo kitaip, lyga turės parodyti įtikinamą įrodymą. Priešingu atveju ginčas neišnyks. Jis tik persikels nuo teisėjo akių prie algoritmo juodosios dėžės.
DI teisėjavimas gali pakeisti ir transliacijas
Automatiniai sprendimai svarbūs ne tik aikštėje. Jie gali pakeisti ir tai, kaip rungtynės rodomos per televiziją bei skaitmenines platformas. 3D kamuolio ir žaidėjų sekimas leidžia kurti tikslesnius pakartojimus, vizualizacijas, alternatyvius kampus, realaus laiko grafikus ir paaiškinimus žiūrovams. NBA ir „Hawk-Eye“ partnerystė nuo pat pradžių buvo siejama ne tik su teisėjavimu, bet ir su naujos kartos sekimo duomenimis.
Tai reiškia, kad DI gali tapti ir sporto pasakojimo įrankiu. Žiūrovas gali ne tik išgirsti, kad kamuolys buvo užribyje nuo gynėjo rankos, bet ir pamatyti trimatį epizodo atkūrimą, kamuolio trajektoriją bei prisilietimo momentą. Tokia vizualizacija didina pasitikėjimą sprendimu, bet kartu dar labiau paverčia sportą duomenų produktu.
NBA tam ypač jautri, nes jos auditorija gyvena socialiniuose tinkluose. Kiekvienas ginčytinas epizodas tampa klipu, memu, diskusija ir kaltinimu teisėjams. Jeigu DI sumažins tokių situacijų skaičių, lyga laimės ramybės. Jeigu technologija pati taps ginčo objektu, socialiniai tinklai tiesiog gaus naują priešą.
Sporto ateitis bus ne be teisėjų, o su daugiau nematomų sistemų
NBA žingsnis į DI teisėjavimą rodo platesnę sporto kryptį. Ateities rungtynėse žmogaus akis bus tik viena iš daugelio sistemų. Šalia jos veiks kameros, jutikliai, duomenų centrai, pakartojimų specialistai, algoritmai ir automatinės analizės modeliai. Aikštėje vis dar bus teisėjai, bet jų autoritetas vis dažniau remsis ne tik patirtimi, o technologine infrastruktūra už nugaros.
Tai gali padaryti sportą teisingesnį, bet nebūtinai paprastesnį. Kuo daugiau technologijos, tuo daugiau taisyklių reikia dėl jos naudojimo. Kada DI sprendimas galutinis? Ar treneris galės jį ginčyti? Ar bus rodomi visi duomenys? Kas nutiks, jei sistema neveiks vienoje arenoje? Ar visi klubai gaus vienodą technologinį standartą? Šie klausimai taps tokie pat svarbūs kaip pati kamera.
NBA bando išspręsti seną problemą: sirgaliai nori teisingumo, bet nenori laukti penkių minučių prie pakartojimo monitoriaus. DI gali būti geras atsakymas objektyvioms situacijoms. Tačiau krepšinis liks gyvas būtent todėl, kad ne viską jame galima paversti formule. Kamuolys užribyje gali būti algoritmo darbas. Bet sprendimas, kiek kontakto yra per daug, dar ilgai liks žmogaus rankose.
Šaltiniai
Reuters. (2026). League to use AI for objective calls, Silver says
https://www.reuters.com/sports/league-use-ai-objective-calls-says-2026-05-28/
NBA Communications. (2023). NBA and Sony’s Hawk-Eye Innovations launch strategic partnership powering next generation tracking technology
https://pr.nba.com/nba-sony-hawk-eye-innovations-partnership/
NBA Official. (2026). Replay Center
https://official.nba.com/replay/
NBA Official. (2026). Rule No. 13: Instant Replay
https://official.nba.com/rule-no-13-instant-replay/
Reuters. (2025). NFL implementing Hawk-Eye system to measure first downs
https://www.reuters.com/sports/nfl-implementing-hawk-eye-system-measure-first-downs-2025-04-01/
