Bridikis: galimi tranzito sprendimai būtų tik sankcijų apeidinėjimas
Bandymas „pervadinti“ baltarusiškas trąšas ar rasti kitų aplinkkelių jų tranzitui gali atrodyti kaip gudrus sprendimas, tačiau, pasak saugumo ekspertų, tai būtų tik paviršinis sprendimas, nekeičiantis realių grėsmių.
Tokios pozicijos laikosi Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis. „Tai būtų apeitos sankcijos, bet ne grėsmės. Režimas koks buvo, toks ir yra, jis nepasikeitęs“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė žvalgybos institucijos vadovas[1].
Jo teigimu, idėjos atnaujinti trąšų gabenimą per Klaipėdos uostas faktiškai reikštų sankcijų apėjimą, nors pačios rizikos Lietuvai niekur nedingo.
Anot jo, Baltarusijos režimo veikimo principai išlieka tokie patys: vidaus represijos neslūgsta, migracija ir toliau naudojama kaip spaudimo priemonė, o ryšiai su Rusija saugumo bei karinėse srityse išlieka glaudūs. Kitaip tariant, nėra pagrindo manyti, kad situacija būtų bent kiek pasikeitusi į gerąją pusę.
Vis dėlto, kaip pabrėžia R. Bridikis, bet koks ribojimų švelninimas gali būti suprastas kaip signalas, jog spaudimo taktika veikia. Nors Minskas siekia didesnio atvirumo Vakarams, realių politinių pokyčių ženklų kol kas nematyti.
JAV ragina svarstyti sankcijų Baltarusijai švelninimą?
Tuo tarpu pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV esą kreipėsi į Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą siūlydamos svarstyti galimas išimtis baltarusiškų kalio trąšų tranzito sankcijoms. Remiantis „Radio Free Europe/Radio Liberty“ skelbiamais šaltiniais, Vašingtonas galėtų siekti sudaryti sąlygas šių trąšų gabenimui per kaimynines valstybes, taip apeinant Rusijos teritoriją. Tokia iniciatyva būtų reikšmingas JAV politikos Baltarusijos atžvilgiu posūkis, ypač lyginant su ankstesniu griežtu sankcijų režimu.
Teigiama, kad šios diskusijos suaktyvėjo po dalinio ribojimų sušvelninimo Baltarusijos valstybinei įmonei „Belaruskali“, kuri iki sankcijų buvo vienas pagrindinių kalio trąšų eksporto variklių per Klaipėdos uostas.
JAV argumentuoja, kad dalinis šių krovinių grįžimas į tarptautines rinkas galėtų mažinti kainų spaudimą ir stabilizuoti tiekimo grandines, taip pat silpnintų Rusijos įtaką regione, nes Baltarusijos eksportas šiuo metu priklauso nuo rusiškos logistikos. Lietuva tuo metu teigia oficialių siūlymų dar negavusi, todėl konkretūs sprendimai kol kas nesvarstomi.
Baltarusijos trąšų avansas įšaldytas – LTG atsiskaitymai sustabdyti
Jungtinėms Valstijoms šiemet kovą atšaukus sankcijas Baltarusijos kalio trąšų milžinei „Belaruskalij“ ir kelioms šalies finansų institucijoms, Lietuvoje vėl išryškėjo anksčiau sustabdyti finansiniai ir teisiniai klausimai, susiję su šia bendrove. „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pabrėžia, kad šiuo metu jokių derybų dėl daugiau nei 8 mln. eurų avanso, kurį dar 2021 metais pervedė „Belaruskalij“, nėra vykdoma, o bet kokie atsiskaitymai su Baltarusijos subjektais išlieka įšaldyti dėl galiojančių ribojimų[2].
Šis avansas buvo sumokėtas dar 2021 metais už trąšų gabenimo paslaugas per Klaipėdos uostas, kai įmonės dar vykdė įprastą komercinį bendradarbiavimą. Vis dėlto situacija kardinaliai pasikeitė įsigaliojus JAV sankcijoms, dėl kurių sutriko finansiniai srautai, o bandymai susigrąžinti nepanaudotas lėšas susidūrė su bankų blokavimais ir teisiniu neapibrėžtumu.
Nors Lietuva nuo 2022 metų yra visiškai nutraukusi „Belaruskalij“ tranzitą, o Europos Sąjunga šiai įmonei vis dar taiko sankcijas, JAV sprendimas jas atšaukti šiemet iš naujo sugrąžino diskusijas apie ankstesnių sandorių pasekmes ir galimus finansinius nuostolius.
