Įstatymas kritikuotas dėl galimų grėsmių saugumui
Branduolinio ginklo tema sugrąžino Klaipėdos uosto įstatymą atgal į Seimo salę. Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus anksčiau priimtą projektą, parlamentarai ketvirtadienį turėjo spręsti, ar palikti senąją redakciją, ar pritarti pataisoms. Galiausiai dauguma pasirinko prezidento siūlytą variantą – už atnaujintą įstatymą balsavo 95 Seimo nariai.
Šalies vadovas ankstesnį projektą kritikavo dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Pasak prezidento, įstatymo formuluotės galėjo būti suprastos taip, jog į Klaipėdos uostą būtų leidžiama įplaukti laivams su branduoline ginkluote. G. Nausėda akcentavo, kad tai prieštarautų Konstitucijoje numatytam draudimui Lietuvoje laikyti masinio naikinimo ginklus[1].
Po pataisų įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad laivai su branduoliniu ginklu į Klaipėdos uostą patekti negalės. Tuo metu branduoline energetika varomiems laivams palikta ribota išimtis – jie galės įplaukti tik tada, jei tai neprieštaraus valstybės saugumo interesams.
Keisis uosto valdymas ir ruošiama milijardinė plėtra
Kartu su saugumo pakeitimais Seimas pritarė ir platesnei Klaipėdos uosto pertvarkai. Įstatymo pakeitimai numato naują infrastruktūros mokesčių bei žemės nuomos reguliavimo modelį. Strateginius sprendimus priims Vyriausybė, o techniniai klausimai bus perduoti Susisiekimo ministerijai. Tikimasi, kad tai leis greičiau ir paprasčiau valdyti uostą.
Naujajame projekte taip pat pripažinta, kad rengiant ankstesnę įstatymo versiją nesuveikė vidinė kontrolės sistema. Seimo Teisės departamentas tuomet nepateikė pastabų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, todėl rizikinga nuostata liko nepastebėta iki prezidento veto.
Pokyčiai priimti tuo metu, kai Klaipėdos uostas ruošiasi vienam didžiausių plėtros projektų savo istorijoje. Planuojama pietinę uosto dalį padidinti dar 100 hektarų, o viso projekto vertė gali siekti apie 1,4 mlrd. eurų. Uosto plėtrą ketinama užbaigti iki 2028 metų pabaigos.
Taminskas: jau turime strategiškai apsaugotą jūrų uostą
Tuo tarpu susisiekimo ministras Juras Taminskas įsitikinęs, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas jau dabar yra vienas geriausiai nuo galimų dronų grėsmių apsaugotų strateginių objektų Lietuvoje. Pasak ministro, uoste veikianti antidroninė sistema gali fiksuoti dronus net 30 kilometrų spinduliu bei stebėti oro erdvę iki 300 metrų aukštyje. J. Taminskas pabrėžė, kad šios apsaugos stiprinimas vyksta jau ne pirmus metus[2].
Ministras taip pat pripažino, kad oro uostai tokios sistemos kol kas neturi, todėl dabar siekiama kuo greičiau išspręsti šį klausimą. Diskusijos dėl oro erdvės saugumo suaktyvėjo po incidento Rytų Lietuvoje, kai dėl galimos drono grėsmės buvo trumpam uždaryta Vilniaus oro uosto oro erdvė.
Ministerija: dėl uosto įstatymo pastabų nebuvo
Prieš keletą dienų Susisiekimo ministerija pareiškė, kad rengiant Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą nebuvo sulaukta nė vienos institucijos pastabų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Ministerija akcentavo, jog diskusijų dėl nuostatos, susijusios su laivais, turinčiais branduolinę ginkluotę ar jėgaines, derinimo metu nekilo[3].
Pasak ministerijos, projekte jau buvo numatyti saugikliai, leidžiantys reaguoti į geopolitines grėsmes ir užtikrinti valstybės saugumą
Ministerija taip pat gynė įstatymo esmę, teigdama, kad jis skirtas ne tik Klaipėdos uosto pertvarkai, bet ir nacionalinio saugumo stiprinimui. Anot jos, dokumente numatyta galimybė riboti ar net stabdyti laivybą uoste, jei to pareikalautų situacija šalyje.
Be to, Susisiekimo ministerija nurodė mananti, kad platesnėje diskusijoje dėl Konstitucijoje įtvirtintų draudimų turėtų aktyviau dalyvauti ir Krašto apsaugos ministerija.
Prezidentas pirminio įstatymo projekto nepalaimino
Praėjusį penktadienį G. Nausėdai vetavus Klaipėdos jūrų uosto įstatymą, kilo diskusijos dėl galimos branduolinio ginklo grėsmės Lietuvai. Prezidentas pareiškė, kad Seimo priimta įstatymo redakcija galėjo sudaryti sąlygas į šalį įplaukti laivams su branduoline ginkluote, nors Konstitucija draudžia masinio naikinimo ginklų buvimą Lietuvos teritorijoje. Dėl to šalies vadovas pasiūlė aiškiai įtvirtinti draudimą tokiems laivams patekti į Klaipėdos uostą.
Tuo metu europarlamentaras Dainius Žalimas perspėjo, kad toks sprendimas gali apsunkinti NATO kolektyvinio atgrasymo politiką bei sąjungininkų gynybos planus regione. Pasak jo, Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, jog kolektyvinės gynybos atveju draudimai negali būti vertinami visiškai absoliučiai.
D. Žalimas taip pat kritikavo valdžios institucijų koordinacijos stoką ir teigė, kad tokie jautrūs klausimai turėjo būti iš anksto suderinti su Prezidentūra.
