DI debesijos lenktynės įsibėgėja: Google ir Blackstone meta 5 mlrd. dolerių į duomenų centrų bumą

„Google“ ir „Blackstone“ JAV kuria naują DI debesijos bendrovę

„Google“ ir „Blackstone“ paskelbė kuriantys Jungtinėse Valstijose įsikūrusią naują dirbtinio intelekto debesijos bendrovę. Ji klientams siūlys duomenų centrų pajėgumus, operacijas, tinklo infrastruktūrą ir prieigą prie „Google Cloud TPU“ lustų kaip skaičiavimo paslaugos.

Projektas kuriamas kaip atskira infrastruktūros platforma, skirta sparčiai augančiai pažangių DI modelių mokymo ir naudojimo paklausai. Tokia schema reiškia, kad bendrovė bus orientuota ne į įprastas programines paslaugas, o į fizinius skaičiavimo pajėgumus.

„Blackstone“ skiria 5 mlrd. JAV dolerių, pirmieji pajėgumai numatyti 2027 m.

„Blackstone“ įsipareigojo skirti 5 mlrd. JAV dolerių nuosavo kapitalo finansavimą. „Reuters“ teigimu, įtraukus skolintą finansavimą, bendra investicijų vertė gali siekti apie 25 mlrd. JAV dolerių.

Planuojama, kad naujoji bendrovė 2027 m. įjungs pirmuosius 500 MW duomenų centrų pajėgumų. Vėliau projektas galės būti plečiamas, todėl pradinė investicija žymi tik pirmąjį masto etapą.

Pagal partnerystės modelį „Google“ tieks TPU lustus, programinę įrangą ir paslaugas. „Blackstone“ prisidės skaitmeninės infrastruktūros ir kapitalo valdymo patirtimi, kuri reikalinga tokio tipo projektams įgyvendinti.

TPU lustai tampa atskiru „Google“ skaičiavimo produktu

TPU, arba „Tensor Processing Units“, yra „Google“ specializuoti lustai, skirti mašininio mokymosi ir DI užduotims. Jie kuriami dideliems modeliams treniruoti ir vykdyti, todėl skiriasi nuo bendresnio naudojimo grafinių procesorių.

„Google“ šiuos lustus jau seniai naudoja savo infrastruktūroje. Naujoji partnerystė rodo platesnį bandymą paversti juos savarankišku debesijos produktu išoriniams klientams.

„Google Cloud“ vadovas Thomas Kurianas projektą pristatė kaip atsaką į augančią prieigos prie TPU paklausą. Naujosios bendrovės vadovu paskirtas Benjaminas Treynoras Slossas, daugiau kaip du dešimtmečius „Google“ infrastruktūrą ir operacijas kūręs vadovas.

DI infrastruktūra remiasi ne tik programine įranga, bet ir energija

DI modelių kūrimas ir naudojimas vyksta ne abstrakčioje debesijoje, o konkrečiuose duomenų centruose. Juose veikia serveriai, duomenų saugyklos, tinklo įranga, aušinimo sistemos, nepertraukiamo maitinimo baterijos ir atsarginiai generatoriai.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šiuolaikiniuose duomenų centruose serveriai vidutiniškai sudaro apie 60 proc. elektros suvartojimo. Aušinimo sistemos gali sudaryti nuo maždaug 7 proc. efektyviuose hipermastelio centruose iki daugiau kaip 30 proc. mažiau efektyviuose įmonių duomenų centruose.

Todėl DI plėtra verčia statyti naują fizinę infrastruktūrą. Reikia serverių salių, elektros tinklų, vandens arba kito aušinimo sprendimo, atsarginių energijos šaltinių, žemės sklypų, leidimų ir ilgalaikių tiekimo sutarčių.

Duomenų centrų elektros poreikis didėja greičiau nei kitų sektorių vartojimas

Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad 2024 m. duomenų centrai pasaulyje sunaudojo apie 415 TWh elektros energijos. Tai sudarė apie 1,5 proc. viso pasaulio elektros suvartojimo, o per pastaruosius penkerius metus poreikis augo maždaug 12 proc. per metus.

Baziniame agentūros scenarijuje iki 2030 m. duomenų centrų elektros suvartojimas gali beveik padvigubėti ir pasiekti apie 945 TWh. Tai būtų kiek mažiau nei 3 proc. pasaulinio elektros suvartojimo, o augimo tempas siektų apie 15 proc. per metus.

Didžiausias spaudimas tenka vietiniams elektros tinklams, nes keli dideli projektai viename regione gali pareikalauti naujų perdavimo linijų, pastočių, papildomų elektrinių ar ilgalaikių energijos tiekimo sutarčių. Agentūra taip pat prognozuoja, kad JAV, Kinija ir Europa išliks didžiausiais duomenų centrų elektros paklausos regionais.

JAV, Kinijoje ir Europoje DI infrastruktūros plėtra daro spaudimą tinklams

Iki 2030 m. JAV duomenų centrų elektros suvartojimas, palyginti su 2024 m., gali išaugti apie 240 TWh. Kinijoje augimas gali siekti apie 175 TWh, o Europoje – daugiau kaip 45 TWh.

Tokie skaičiai rodo, kad DI infrastruktūra tampa energetikos planavimo klausimu. Elektros tiekėjams, tinklų operatoriams ir projektų vystytojams tenka derinti naują paklausą su ilgais infrastruktūros plėtros terminais.

„Google“ ir „Blackstone“ projektas įsirašo būtent į šią aplinką. Jo sėkmė priklausys ne tik nuo lustų ar programinės įrangos, bet ir nuo to, ar pavyks laiku užtikrinti elektrą bei fizinį infrastruktūros išplėtimą.

DI debesijos rinka vis labiau remiasi infrastruktūros kontrole

Sandoris rodo, kad konkurencija DI rinkoje persikelia į giliau esantį sluoksnį. Anksčiau viešojoje erdvėje daugiausia kalbėta apie modelius, pokalbių robotus, vaizdų generatorius ir produktyvumo įrankius.

Dabar pagrindinė kova vyksta dėl lustų, elektros, duomenų centrų ir ilgalaikio kapitalo. „Reuters“ nurodo, kad didžiųjų technologijų įmonių DI infrastruktūros investicijos 2026 m. gali viršyti 700 mlrd. JAV dolerių.

Naujoji platforma gali suteikti klientams dar vieną būdą naudotis „Google“ TPU lustais, papildant jau veikiančią „Google Cloud“ infrastruktūrą. Tai svarbu DI laboratorijoms, finansų sektoriui, moksliniams skaičiavimams ir įmonėms, kurioms reikia didelių skaičiavimo pajėgumų.

Įgyvendinimo detalės dar liko atviros

Kol kas aiškūs projekto rėmai, finansavimas ir technologinis modelis, tačiau liko svarbūs įgyvendinimo klausimai. Tarp jų yra konkreti statybų vieta, plėtros tempas, galutinės finansavimo sąlygos ir rinkos reakcija į atskirą TPU pagrindu veikiančią platformą.

Vis dėlto pats sprendimas rodo kryptį, kuria juda DI rinka. Didesnė skaičiavimo galia, daugiau duomenų centrų ir stipresnė infrastruktūros kontrolė tampa nauju konkurencijos pagrindu.

„Google“ ir „Blackstone“ sandoris yra vienas aiškiausių ženklų, kad DI augimas šiandien priklauso ne tik nuo algoritmo, bet ir nuo to, kas greičiausiai išplės fizinius pajėgumus.