Neatmetama, kad dronas galėjo būti ukrainiečių
Lietuvos institucijos pirmadienį tęsia Utenos rajone nukritusio bepiločio orlaivio tyrimą. Pareigūnai neatmeta, kad tai gali būti ukrainietiškas dronas, tačiau galutinės išvados bus pateiktos tik surinkus visas nuolaužas ir atlikus analizę. Šiuo metu aiškinamasi, kaip orlaivis pateko į Lietuvos teritoriją, kokiu aukščiu skrido ir ar jo judėjimas buvo laiku užfiksuotas stebėjimo sistemų.
„Panašu, kad ukrainietiškas dronas, yra keletas modifikacijų, kurios dabar yra svarstomos, bet esame priėję prie tokio etapo, kur turime nesivadovauti prielaidomis, bet faktais ir tos visos operacijos detalės, ką pavyks surinkti, padės mums šiandien nuspręsti ir tiksliai nustatyti, koks dronas, ir greičiausiai padės nustatyti visus kitus parametrus“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Vitkauskas[1].
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas teigė, kad svarbiausia surinkti visas sudužusio orlaivio dalis, kurios padėtų nustatyti jo kilmę, skrydžio kryptį ir galimą tikslą. Nuolaužų paieška naktį buvo sustabdyta dėl sudėtingų sąlygų, tačiau pirmadienio rytą darbai atnaujinti. Įvykio vietoje dirba policijos pareigūnai ir specialiųjų operacijų padalinys „Aras“.
Neužfiksuota duomenų apie galimus sprogmenis
Institucijos taip pat praneša, kad kol kas nėra duomenų apie sprogmenis. Nei gyventojų pranešimuose, nei vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuota sprogimo požymių. Tarnyboms apie galimai nukritusį droną gyventojai pranešė sekmadienį vakare, kiek po 19 valandos. Pareigūnai tikisi, kad artimiausiu metu pavyks tiksliai nustatyti visus incidento parametrus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad dar gegužės 17-osios rytą Švenčionių pasienio ruože buvo užfiksuotas ore judantis objektas, primenantis droną. Informacija apie galimą oro erdvės pažeidimą buvo perduota NATO naikintuvams, kurie tuo metu vykdė misiją Latvijoje ir tikrino situaciją Lietuvos oro erdvėje.
Pagal preliminarias trajektorijas neatmetama galimybė, kad pasienyje pastebėtas objektas ir Utenos rajone rastas dronas yra tas pats orlaivis.
Kritika valdžiai: vieną dieną tai gali baigtis tragiškai
Po Utenos rajone nukritusio galimai karinio drono incidento politikai pažėrė kritikos dėl Lietuvos oro erdvės stebėjimo spragų. Opozicijos atstovas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai apie į šalį įskridusius bepiločius sužinoma tik gyventojams juos pastebėjus ant žemės[2].
Pasak jo, Lietuva pernelyg lėtai stiprina priešdroninę gynybą, todėl būtina spartinti oro gynybos sistemų įsigijimus, mažinti biurokratines kliūtis ir aktyviau pasitelkti Ukrainos patirtį kuriant dronų aptikimo technologijas.
„Reikia suvokti, kad vieną dieną tai gali baigtis tragiškai“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Panašios pozicijos laikosi ir valdančiosios koalicijos partneris Dainius Gaižauskas. Jis priminė, kad tai jau trečias panašus incidentas per kelis mėnesius po atvejų Varėnos ir Jonavos rajonuose. Pasak parlamentaro, nepaisant rekordinio gynybos biudžeto ir milijardinių projektų, realybėje bepiločius orlaivius pirmiausia pastebi gyventojai, o ne radarų sistemos.
D. Gaižauskas sukritikavo atsakingų institucijų darbą ir pareikalavo aiškaus veiksmų plano, kada Lietuvoje pilnai veiks žemo aukščio oro erdvės stebėjimo sistema bei kas prisiima atsakomybę už pasikartojančias spragas.
Nausėda perspėjo dėl neteisėto Lietuvos oro erdvės naudojimo
Tuo tarpu dar praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva neleis savo teritorijos ar oro erdvės naudoti kitų valstybių karinėms operacijoms prieš kaimynines šalis. Pasak šalies vadovo, bet kokie bandymai neteisėtai naudotis Lietuvos oro erdve būtų laikomi grubiu valstybės suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimu.
Prezidento poziciją perdavęs jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigė, kad apie tokią Lietuvos laikyseną jau informuoti NATO sąjungininkai bei kitų Europoje kariaujančių valstybių atstovai.
G. Nausėdos komentarai pasirodė augant įtampai dėl bepiločių orlaivių incidentų Baltijos regione. Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje fiksuoti atvejai, kai dronai kirto šalių oro erdvę ar nukrito netoli strategiškai svarbių objektų.
Prezidentūra pabrėžė, kad Lietuva nėra suteikusi leidimo savo oro erdvę naudoti karinėms operacijoms, o valstybės institucijos privalo užtikrinti, kad tokie incidentai nekeltų grėsmės šalies saugumui ir teritoriniam vientisumui.
