Nausėda: Lietuva neleis naudoti savo teritorijos atakoms
Plečiantis diskusijoms dėl bepiločių orlaivių incidentų regione, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos teritorija ir oro erdvė negali būti naudojama trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes.
„Mano pozicija aiški ir kategoriška. Lietuvos teritorija nebuvo ir nebus naudojama jokioms trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes. Bet koks bandymas neteisėtai naudotis Lietuvos oro erdve būtų grubus suvereniteto ir esminių tarptautinės teisės normų pažeidimas“, – sakė prezidentas. G. Nausėdos poziciją BNS perdavė jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas[1].
Pasak šalies vadovo, apie tokią Lietuvos poziciją informuoti NATO sąjungininkai ir kitų Europoje kariaujančių valstybių atstovai.
Prezidento komentarai pasirodė tęsiantis diskusijoms dėl bepiločių orlaivių incidentų regione. Pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidoje keliamos versijos, jog Baltijos šalių oro erdvė galėjo būti susijusi su ukrainietiškų dronų maršrutais. Tuo metu Baltijos šalių ir NATO pareigūnai anksčiau teigė, kad kai kurie dronai į regioną galėjo patekti po elektroninės kovos priemonių poveikio, pakeitusio jų kryptį.
Antradienį prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė taip pat akcentavo, kad Lietuva nėra suteikusi leidimo savo oro erdvę naudoti kitų valstybių karinėms operacijoms.
Latvijoje nukrito du dronai
Tuo tarpu praėjusią savaitę Latvijoje įvyko incidentas, kurio metu Rėzeknėje esančią naftos produktų saugyklą, kaip nustatė tyrėjai, pasiekė du dronai. Latvijos policija pranešė pradėjusi baudžiamąjį procesą dėl galimų nusikaltimų valstybei, o tyrimas perduotas Valstybės saugumo tarnybai[2].
Pareigūnai gyventojus paragino neskelbti incidento vaizdų socialiniuose tinkluose ir visą turimą medžiagą perduoti atsakingoms institucijoms.
Anksčiau skelbta, kad į Latvijos oro erdvę iš Rusijos pusės buvo įskridę keli dronai. Bent vienas jų nukrito Rėzeknėje ir apgadino naftos saugyklą, o penktadienį buvo tęsiama antrojo galimai nukritusio drono paieška. Ludzos, Balvų ir Rėzeknės gyventojams buvo išsiųsti perspėjimai apie galimą grėsmę oro erdvėje.
Varėnoje nukrito Ukrainai priklausantis dronas
Kovo pabaigoje dronas nukrito ir Lietuvoje – Varėnos rajone. Pirmieji pranešimai apie galimą incidentą pasirodė po to, kai netoli Lavyso kaimo gyventojai išgirdo sprogimą, o į įvykio vietą buvo išsiųstos specialiosios tarnybos.
Netrukus paaiškėjo, kad netoli Baltarusijos sienos galėjo nukristi į Lietuvos oro erdvę įskridęs bepiločio orlaivio tipo objektas. Įvykio vietoje rastos nuolaužos, teritorija buvo aptverta, o tarnybos aktyvavo planą „Skydas“.
Vėliau premjerė Inga Ruginienė patvirtino, kad dronas buvo susijęs su Ukrainos vykdyta karine operacija prieš Rusiją ir į Lietuvos teritoriją pateko nukrypęs nuo kurso. Pasak institucijų, incidento metu suveikė visos numatytos saugumo procedūros, teritoriją stebėjo ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, o pareigūnai rinko duomenis apie objekto kilmę ir skrydžio aplinkybes.
Nukrito dronas „Gerbera“
Tuo tarpu pernai metų liepą Lietuvą supurtė ir dar vienas drono incidentas, kurio metu į šalies oro erdvę iš Baltarusijos įskrido Rusijos naudojamas bepilotis orlaivis „Gerbera“. Incidentas sukėlė tarnybų ir kariuomenės reakciją, buvo pradėtas aplinkybių vertinimas bei stiprintas oro erdvės stebėjimas[3].
Skelbta, kad tokio tipo dronai dažniausiai naudojami žvalgybos tikslams arba kaip masalai, skirti apkrauti oro gynybos sistemas.
