Apie gautas pajamas būtina informuoti savivaldybę
Vos pasirodžius informacijai, kad iš II pensijų pakopos atsiimti pinigai gali turėti įtakos socialinei paramai, dalis gyventojų, panašu, nusprendė apie gautas lėšas tylėti. Savivaldybės pastebi, kad žmonės vangiai praneša apie atsiimtas santaupas, nors pagal įstatymą tai turi padaryti per vieną mėnesį. Panevėžio rajone iki šiol apie išsiimtus pinigus savivaldybę informavo vos apie 50 socialinę paramą gaunančių žmonių, nors gyventojai lėšas iš fondų pradėjo atsiimti dar sausio pradžioje.
Savo ruožtu Panevėžio rajono meras Antanas Pocius perspėja, kad duomenys apie gyventojų pajamas anksčiau ar vėliau išlįs, todėl bandymas nuslėpti gautas sumas gali baigtis nemalonumais[1].
Pasak mero, daug žmonių tikriausiai nesuprato, kad iš pensijų fondo atsiimtos lėšos gali būti vertinamos kaip papildomos pajamos. Jis pripažįsta pats manęs, kad tai labiau primena žmogaus santaupas banke, todėl jų pasiėmimas neturėtų nieko keisti.
Tačiau savivaldybės specialistai aiškina kitaip – esą jei žmogus gauna kompensacijas už šildymą, socialinę pašalpą ar kitą paramą, apie papildomai gautus pinigus būtina informuoti. Kitu atveju vėliau gali būti perskaičiuota jau išmokėta parama ir susidariusi permoka bus išieškoma iš gyventojo.
Gali tekti gražinti dalį jau gautos paramos
Panevėžio miesto savivaldybė taip pat patvirtina, kad nepranešus apie atsiimtas pensijų kaupimo lėšas gali tekti grąžinti dalį jau gautos paramos. Socialinės paramos specialistai teigia, kad tokie atvejai paaiškėja tikrinant gyventojų pajamas registruose, todėl nuslėpti informacijos ilgam nepavyks.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad gyventojai prieš traukiantis iš kaupimo sistemos turėjo patys įvertinti galimas pasekmes. Ministrė kol kas esą nemato poreikio keisti dabartinės tvarkos.
Kol savivaldybės aiškinasi galimus paramos permokų atvejus, pati II pensijų pakopa išgyvena didžiulį dalyvių pasitraukimą. Per pirmąjį etapą sistemą paliko apie 40 proc. kaupiančiųjų – daugiau nei pusė milijono žmonių. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus įspėja, kad toks mastas silpnina visos sistemos efektyvumą, ypač anuitetų modelį.
Jo teigimu, pasitraukimo procesas vis dar tęsiasi, nes gyventojai ir toliau teikia prašymus atsiimti sukauptas lėšas. Šiuo metu II pensijų pakopoje liko apie 850 tūkst. dalyvių, kurie yra sukaupę maždaug 6 mlrd. eurų turto.
Kaupti pinigai prilyginami pajamoms
Apie tai, kad daliai gyventojų sprendimas atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas gali turėti netikėtų pasekmių, prakalbo ir J. Zailskienė, pabrėžusi, kad „pajamos yra pajamos“, nepriklausomai nuo to, iš kur jos gaunamos.
Tai reiškia, kad iš pensijų fondų atsiimti pinigai gali būti įtraukti į žmogaus pajamų vertinimą, todėl kai kurie gyventojai rizikuoja netekti šildymo kompensacijų, socialinių pašalpų ar kitų lengvatų. Dėl tokios situacijos konservatoriai kritikuoja ministeriją, teigdami, kad žmonės nebuvo aiškiai perspėti apie galimas pasekmes, o savivaldybės jau pradėjo tikrinti išmokas gavusių gyventojų finansinę padėtį.
Ministerija aiškina, kad socialinei paramai apskaičiuoti vertinamos paskutinių trijų mėnesių pajamos, todėl net vienkartinė kelių tūkstančių eurų išmoka gali laikinai išstumti žmogų iš nepasiturinčiųjų grupės. Išimtys taikomos tik sunkiai sergantiems ar didelį nedarbingumą turintiems žmonėms. Situaciją daliai gyventojų dar apsunkina ir tai, kad atsiimtas lėšas gali nuskaityti antstoliai, jei žmogus turi skolų.
Dalis vis tiek sugrįžta kaupti toliau?
Nepaisant to, kad gyventojai iš II pensijų pakopos jau atsiėmė milijardus, kartu ryškėja ir kita tendencija – žmonės esą grįžta kaupti toliau. Pensijų fondų duomenimis, prie sistemos jau prisijungė apie 14 tūkst. gyventojų, tačiau ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar tik menka dalis, palyginti su daugiau nei 550 tūkst. žmonių, kurie kaupimą nutraukė per pirmąją pasitraukimo bangą[2].
Pensijų fondų atstovai teigia, kad dauguma sugrįžtančiųjų nėra nauji kaupėjai – tai žmonės, kurie pasitraukė, tačiau vėliau persigalvojo. Dažniausiai grįžta tie, kuriems iki pensijos liko apie 10–15 metų ir kurie pamatė, jog nemažą jų sukauptos sumos dalį sudarė investicinė grąža. Vis dėlto finansų ekspertai perspėja, kad toks sprendimas finansiškai nėra naudingas, nes pradėjus kaupti iš naujo prarandamas ilgus metus veikęs palūkanų efektas.
Tuo metu pastebima, kad vis daugiau gyventojų renkasi trečiąją pensijų pakopą, o ekonomistai prognozuoja, kad pasitraukimas iš II pakopos dar nesibaigė – iki metų pabaigos gyventojai gali atsiimti dar apie milijardą eurų.
