Iš ambicingo proveržio – į rizikingą projektą?
Dar visai neseniai pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parkas buvo pristatomas kaip istorinis žingsnis energetinės nepriklausomybės link. Politikų kalbose jis simbolizavo ateities Lietuvą – mažiau priklausomą nuo elektros importo, modernesnę ir stipresnę energetiškai. Tačiau šiandien už optimistinių frazių vis dažniau girdėti abejonės. Nors oficialiai niekas nepasako, kad projektas stabdomas, aiškaus patvirtinimo, jog jis tikrai bus pastatytas, taip pat nebėra.
Diskusijas dar labiau sustiprino Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus pareiškimai. Energetikos ekspertas viešai suabejojo, ar „Ignitis grupė“ iš tiesų laikysis savo „Strateginio plano 2025–2028“, kuriame numatytos milijardinės investicijos į vėjo ir saulės energetiką[1].
M. Nagevičius atkreipė dėmesį į bendrovės finansų direktoriaus Jono Rimavičiaus komentarus apie lėtėjančią žaliosios energetikos plėtrą ir didesnį dėmesį tinklams bei energijos kaupimui. Pasak jo, tai gali reikšti pasikeitusius bendrovės prioritetus.
Tiek Finansų, tiek Energetikos ministerijos tikina neturinčios informacijos, kad „Ignitis grupė“ būtų nusprendusi atsisakyti „Curonian Nord“ projekto. Vis dėlto abi institucijos pripažįsta, kad galutinis sprendimas priklausys nuo šiuo metu atliekamos ekonominės analizės. Finansų ministerija patvirtino, kad vertinami įvairūs projekto scenarijai, o tik po analizės paaiškės, ar parkas bus vystomas toliau.
„Ignitis grupė“ krypties neišsižada
Pati „Ignitis grupė“ viešai kartoja, kad strateginės krypties nekeičia ir toliau investuoja į atsinaujinančią energetiką. Tačiau apie jūrinio vėjo parką bendrovė kalba atsargiai. „Ignitis“ komunikacijos partneris Valdas Lopeta patvirtino, kad šiuo metu tęsiami vystymo darbai bei siekiama gauti statybų leidimą 2027 metais, tačiau neatskleidė, kada bus priimtas galutinis investicinis sprendimas. Taip pat lieka neaišku, ar artimiausiu metu bus pradėti realūs statybos darbai.
Didžiausia projekto problema – pasikeitusios rinkos sąlygos. Kai „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo konkursą statyti 700 megavatų galios parką Baltijos jūroje, situacija energetikos rinkoje buvo gerokai palankesnė. Tačiau per pastaruosius metus stipriai išaugo turbinų, logistikos, statybų ir finansavimo kaštai. Be to, iš projekto pasitraukė partnerė „Ocean Winds“, o pati „Ignitis grupė“ pripažino susidurianti su sunkumais gaunant bankinį finansavimą.
Papildomų abejonių sukėlė ir Valstybės kontrolės auditas, kuriame buvo įspėta apie galimą projekto neatsiperkamumą bei išaugusias sąnaudas. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažįsta, kad atsinaujinančios energetikos projektai šiuo metu susiduria su sudėtingomis rinkos sąlygomis, todėl papildoma analizė dėl pirmojo jūros vėjo parko tęsiama.
Energetikos rinkos dalyviai jau esą kalba, kad jei iki 2026 metų pabaigos neprasidės realūs statybos darbai, tikimybė, jog „Curonian Nord“ dabartinėmis sąlygomis taip ir nebus pastatytas, taps labai didelė.
Kelta klausimų dėl galimai vienpusiško konkurso
Daugiausia diskusijų šiandien kelia ne tik pats jūrinio vėjo parkas, bet ir jo konkurso sąlygos. Kritikai bei dalis politikų jau anksčiau teigė, kad pirmojo Baltijos jūros vėjo parko aukcionas buvo suformuotas taip, jog reali konkurencija jame buvo labai ribota. Konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis renewables“, įsipareigojusi projektą įgyvendinti be valstybės paramos ir sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokestį valstybei. Tačiau rinkoje buvo keliami klausimai, ar tokios sąlygos apskritai buvo patrauklios užsienio investuotojams.
Dar daugiau kritikos sulaukė antrojo jūrinio vėjo parko konkurso modelis. Seime ir energetikos sektoriuje viešai svarstyta, kad naujosios sąlygos vystytojui buvo pernelyg palankios, nes numatyta 15 metų valstybės parama elektros kainai. Pagal ankstesnius skaičiavimus, tai elektros vartotojams galėjo kainuoti milijardus eurų per VIAP dedamąją.
Dėl kilusių abejonių Vyriausybė galiausiai sustabdė antrojo jūrinio vėjo parko konkursą ir nusprendė peržiūrėti jo sąlygas.
Žadėjo pastatyti iki 2028 metų
Dar 2022-aisiais Energetikos ministerija ambicingai pranešė apie Seime priimtą įstatymų paketą, kuris turėjo atverti kelią pirmajam Lietuvos jūrinio vėjo parkui Baltijos jūroje. Tuomet projektas buvo pristatomas kaip vienas svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės žingsnių, o valdžia žadėjo, kad maždaug 700 MW galios parkas veiklą pradės jau 2028 metais.
Skaičiuota, kad jis galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros per metus ir patenkinti apie ketvirtadalį šalies elektros poreikio. Priimtais įstatymų pakeitimais buvo nustatyta būsimo vystytojo aukciono tvarka, techninės projekto sąlygos bei elektros kainodaros principai, o Energetikos ministerija tuo metu jau vykdė jūros dugno tyrimus, aplinkos vertinimo procedūras ir konsultacijas su potencialiais investuotojais.
